Siūlo 6 metų pradinį ugdymą: kodėl 5–6 klasėse Lietuvos vaikai ima atsilikti?

Šešerių metų pradinis ugdymas, kitoks mokytojų karjeros modelis ir didesnė veikimo laisvė mokyklų vadovams – tokias kryptis numato organizacijos „Švietimas Nr.1“ parengtas švietimo kelrodis. Dokumentas siūlomas kaip pagrindas nacionaliniam susitarimui, o jam pritaria daugiau kaip 40 organizacijų.

TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ apie šias idėjas kalbėjo „Švietimas Nr.1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.

Trys sritys, nuo kurių priklauso sistema

R. Laurinavičiaus teigimu, kelrodis nuo ankstesnių Lietuvos strategijų skiriasi tuo, kad jį rengiant buvo sutelkti ekspertai, mokytojai, mokyklų vadovai ir universitetų profesoriai. Kartu su ISM universitetu vykusiose sesijose išgryninta dešimt esminių punktų, kurie, organizacijos vertinimu, galėtų sustiprinti visą bendrojo ugdymo sistemą nuo 1 iki 12 klasės ir padėti jai tapti geriausia Europoje.

Anot jo, svarbiausiomis išskiriamos trys kryptys: ugdymo turinys bei vertinimas, švietimo vadyba ir mokytojai.

Siūloma mažinti ugdymo turinio apimtį, tačiau gerinti jo kokybę, kad mokiniai galėtų daugiau laiko skirti gilesniam darbui su mokytojais. Taip pat siekiama vienodesnio vertinimo visoje šalyje – kad tas pats pažymys visur reikštų tą patį – ir nuolatinio individualios mokinio pažangos stebėjimo.

R. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad dabar daugelis mokinių su reikšmingu vertinimu pirmą kartą susiduria tik 12 klasėje. Tuo metu gerai veikiančiose moderniose švietimo sistemose nuolatiniai nacionaliniai patikrinimai leidžia vaikui suprasti savo pažangą, įvertinti, kaip jam sekasi, pavyzdžiui, matematika, ir kiek tam įtakos turi jo gyvenamoji vieta bei lankoma mokykla.

Kalbėdamas apie vadybą, jis teigė, kad mokyklų vadovų, savivaldybių ir Švietimo ministerijos lygmens valdymas šiuo metu neatitinka reikalingo lygio. Pasak jo, retai vertinama, kaip savo darbo aplinkoje jaučiasi mokyklų kolektyvai, nors versle mikroklimato matavimas laikomas būtinu. Organizacijos duomenimis, apie 30 proc. mokytojų patiria kolegų patyčias, o blogai besijaučiančiam mokytojui sunku klasėje kantriai ir atsakingai dirbti su vaikais.

Daugiau praktikos būsimiems mokytojams

Trečioji esminė sritis – mokytojai: jų rengimas ir įsiliejimas į profesiją. R. Laurinavičius nurodė, kad maždaug pusė pedagogikos studijas baigusių žmonių net nepradeda dirbti mokyklose, o iš atėjusiųjų dirbti pusė profesiją palieka po dvejų metų.

Jo teigimu, studentams jau nuo pirmo arba antro kurso reikėtų gerokai daugiau praktikos mokyklose, kurios tam yra pasirengusios. Šiuo metu praktikai skiriama tik viena aštuntoji universitete praleidžiamo laiko, todėl būsimas mokytojas į mokyklą iš esmės pirmą kartą ateina tik pradėjęs dirbti. Siūloma, kad bent pusę studijų laiko sudarytų mokymasis mokykloje ir praktinis mokytojavimas.

Taip pat naujai į kolektyvą atėjusiam žmogui turėtų būti skiriamas mentorius, padedantis įsilieti į darbo aplinką.

Kodėl siūlomi šešeri pradinio ugdymo metai?

Organizacija taip pat siūlo pradinį ugdymą pratęsti iki šešerių metų. R. Laurinavičiaus teigimu, kai kurios Lietuvos mokyklos jau pradėjo išbandyti šešerių metų pradinio ugdymo elementus, o kartu su VDU ir KTU bus vertinama, kaip tai veikia Lietuvos vaikus.

Jis priminė tarptautinio tyrimo rezultatus: Lietuvos keturmečiai Europoje pirmauja pagal ankstyvąjį raštingumą, tačiau penkiolikmečių rezultatai, kurie dažniausiai siejami su aštuntokais, yra gerokai suprastėję. Pasak R. Laurinavičiaus, ryškus kritimas fiksuojamas 5–6 klasėse, nes tuo metu vaikai dar nėra pasirengę savarankiškam gyvenimui, į kurį jie tarsi per anksti įmetami.

Mažiau temų, bet daugiau gilinimosi

Dar viena kelrodžio kryptis – mažesnis temų skaičius ir didesnis dėmesys jų analizei. R. Laurinavičius pažymėjo, kad Lietuvoje ugdymo turinį ir jo vertinimą nustato skirtingi subjektai, todėl kyla problemų, kai tenka koreguoti balų skaičiavimą ar imtis kitų pakeitimų.

Jo teigimu, šį darbą dabar atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), tačiau ugdymo turinio formavimas yra pernelyg svarbus, kad būtų grindžiamas konkursais, kuriuose parenkami visuomenei nežinomi žmonės, parengiantys turinį. Organizacija siūlo turėti nuolatinę komandą, kuri reguliariai prižiūrėtų, atnaujintų ir rengtų ugdymo turinį.

Kaip pavyzdį R. Laurinavičius minėjo Estiją, Suomiją ir Daniją, kur vienam literatūros kūriniui skiriama pakankamai laiko, kad jis būtų išsamiai išanalizuotas ir suprastas. Lietuvoje, anot jo, dažnai kiekvienoje pamokoje pereinama prie vis naujos temos, o mokytojai nespėja tinkamai išdėstyti ankstesnės. Jei vaikas dėl ligos praleidžia pamoką, vėliau pasivyti klasę jam tampa itin sudėtinga.

Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.