Mirties akimirka slepia netikėtą reiškinį: mokslininkai užfiksavo, kas vyksta smegenyse

Mirtis yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau tai, kas vyksta žmogaus sąmonėje prieš paskutinį atodūsį, iki šiol tebėra apgaubta nežinomybės. Klausimas, apie ką žmogus gali galvoti paskutinėmis sekundėmis, domina mokslininkus, dvasininkus ir visuomenę. Estijoje atliktas tyrimas pateikė intriguojančių duomenų apie smegenų veiklą mirties metu.

Tartu universiteto neurologas Raulis Vicente su kolegomis EEG, arba elektroencefalografijos, aparatu stebėjo 87 metų epilepsija sirgusio paciento smegenų aktyvumą. Tyrimo metu pacientą netikėtai ištiko širdies smūgis, nuo kurio jis mirė. Ši aplinkybė leido užfiksuoti smegenų veiklą prieš pat mirtį ir iškart po jos.

Mokslininkai ištyrė 900 sekundžių smegenų aktyvumo įrašą, daugiausia dėmesio skirdami 30 sekundžių intervalui iki širdies sustojimo ir tiek pat laiko po jo. Gauti duomenys pasirodė neįprasti.

Ar prieš mirtį smegenys atkuria gyvenimo prisiminimus?

Prieš pat mirtį buvo pastebėtas gama bangų suaktyvėjimas. Šie elektriniai impulsai įprastai siejami su sapnavimu, atminties atkūrimu, meditacija ir sąmoningumu. Tyrime taip pat užfiksuotas alfa, beta, delta bei teta bangų aktyvumas. Alfa bangos, be kita ko, susijusios su nereikalingos informacijos atmetimu ir dėmesio sutelkimu.

Pagal šiuos rezultatus tyrėjai iškėlė prielaidą, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis smegenys gali tarsi peržvelgti žmogaus gyvenimą. Tyrimo bendraautoris, JAV Luisvilio universiteto neurochirurgas dr. Ajmalas Zemmaras, šį procesą palygino su artimos mirties patirtimis, kai žmonės pasakoja matę prieš akis prabėgantį savo prisiminimų „filmą“.

Mokslininkų vertinimu, toks smegenų aktyvumas gali būti susijęs su paskutiniu gyvenimo prisiminimu, galinčiu atsirasti artimos mirčiai būsenos metu.

Panašus signalas fiksuotas ir gyvūnams

Ankstesniuose tyrimuose panašus gama bangų suaktyvėjimas buvo nustatytas ir mirštančių žiurkių smegenyse. Tai leidžia svarstyti, kad tam tikra biologinė reakcija į mirtį gali būti būdinga ne vien žmonėms, bet ir daugeliui gyvūnų rūšių.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia šio tyrimo ribotumą. Jis atliktas stebint tik vieną žmogų, kurio smegenis jau buvo paveikusios trauma, traukuliai ir patinimas. Dėl šios priežasties rezultatus siūloma vertinti atsargiai, nors jie ir suteikia viltingų įžvalgų.

Dr. Zemmaras apibendrino, kad, nors artimieji užmerkia akis ir ruošiasi išeiti, jų smegenys galbūt dar gali atkurti kai kurias gražiausias gyvenime patirtas akimirkas.