Netikėtas remontas gali sukrėsti biudžetą: kiek lietuviai iš tiesų pajėgtų sumokėti

Netikėta automobilio remonto sąskaita, viršijanti 1 000 eurų, rimtų finansinių problemų sukeltų beveik šešiems iš dešimties Lietuvos vairuotojų. „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik keturi iš dešimties respondentų tokioms išlaidoms be didesnių sunkumų galėtų skirti tik iki 500 eurų.

Tyrimo metu 59,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog daugiau nei 1 000 eurų kainuojantis automobilio remontas jiems būtų rimtas finansinis išbandymas. Iki 500 eurų galėtų išleisti 37,8 proc. respondentų, o daugiau nei 5 000 eurų be reikšmingų pasekmių savo finansams remontui galėtų atseikėti tik 4,6 proc. apklaustųjų.

Turimos lėšos lemtų ir veiksmus po eismo įvykio: 11,4 proc. respondentų automobilį taisytų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų galimybės, o 3,2 proc. apskritai nuspręstų jo neremontuoti.

Paklausti, kokiu būdu pirmiausia padengtų po avarijos atsiradusias remonto išlaidas, 40,2 proc. apklaustųjų pasirinko asmenines santaupas. KASKO draudimą nurodė 32,4 proc. respondentų.

Didesnės pajamos nebūtinai reiškia turimą rezervą

Apklausos rezultatai rodo, kad pasirengimą nenumatytoms automobilio remonto išlaidoms lemia ne tik pajamų dydis.

Tarp namų ūkių, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenka daugiau nei 1 500 eurų pajamų, KASKO draudimą turi pusė respondentų.

Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad didesnės šeimos pajamos savaime nereiškia, jog ji yra sukaupusi pakankamai lėšų kelių tūkstančių eurų netikėtoms išlaidoms.

Profesorės teigimu, žmonės dažnai nepakankamai įvertina retų, bet brangiai galinčių kainuoti įvykių tikimybę. Draudimo įmoka laikoma aiškia išlaida šiuo metu, o galima avarija bei jos finansiniai padariniai atrodo tolimesnė ir mažiau apčiuopiama grėsmė.

J. Stankevičienė pabrėžia, kad sprendžiant dėl draudimo svarbios ne vien pajamos, bet ir finansinis raštingumas bei gebėjimas įvertinti galimų nuostolių mastą.

Mažesnes pajamas gaunantieji turi mažiausiai galimybių

Didžiausias atotrūkis tarp finansinių galimybių ir draudimosi įpročių išryškėjo mažiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje.

Namų ūkiuose, kuriuose vienam asmeniui per mėnesį tenka iki 550 eurų pajamų, KASKO draudimu naudojasi tik 7,7 proc. respondentų. Tuo pat metu 65,4 proc. šios grupės apklaustųjų teigė, kad negalėtų automobilio remontui skirti daugiau nei 500 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų.

„Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė pažymi, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės draudimą dažniau vertina kaip papildomą išlaidą, nors būtent jų finansinę padėtį netikėtas automobilio remontas paveiktų labiausiai.

Anot R. Kazlauskaitės-Alkinės, susidaro užburtas ratas: kuo mažiau žmogus yra finansiškai atsparus, tuo didesnė tikimybė, kad po eismo įvykio jo finansinė situacija taps dar sudėtingesnė.

Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad KASKO draudimo kaina mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams taip pat gali tapti reikšminga finansine našta. Be to, draudimas ne visais atvejais besąlygiškai kompensuoja visas automobilio remonto išlaidas, nes tai priklauso nuo pasirinktos sutarties ir draudžiamojo įvykio aplinkybių.

Jauniausi vairuotojai dažniau taisytų tiek, kiek išgali

Tyrimas taip pat atskleidė pastebimus skirtumus tarp skirtingų amžiaus grupių vairuotojų.

Iš 18–29 metų respondentų 25,2 proc. nurodė, kad po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek leistų jų finansinės galimybės.

Vyresnių vairuotojų grupėse tokį atsakymą rinkosi mažiau apklaustųjų: tarp 30–39 metų respondentų jų buvo 5,1 proc., 40–49 metų grupėje – 6,5 proc., o tarp 50–65 metų vairuotojų – 9,2 proc.

Šie skirtumai gali būti susiję su tuo, kad jauniausi vairuotojai dar tik pradeda savo profesinį kelią ir ne visuomet būna sukaupę pakankamai santaupų nenumatytoms išlaidoms.

Apklausos duomenimis, didžiausia KASKO draudimu besinaudojančių respondentų dalis buvo Marijampolės apskrityje – 45 proc. Klaipėdos apskrityje tokių respondentų buvo 35,1 proc., Kauno – 34,9 proc., o Vilniaus – 34,2 proc.

Mažesni rodikliai užfiksuoti Alytaus ir Utenos apskrityse, kur KASKO draudimu naudojosi atitinkamai 14,8 proc. ir 20 proc. respondentų.