Slyva veši, bet vaisių nėra: tikroji priežastis gali slypėti ne ten, kur manote

Daugybė sodininkų tikisi savo sklype skinti saldžias ir sultingas slyvas. Lietuvoje gerai auga senovinės vengrinės slyvos, o jų vaisių galima įsigyti ir iš sodininkų mėgėjų. Vis dėlto dalis veislinių slyvų kelia nusivylimą: medžiai sparčiai auga, leidžia daug ūglių, tačiau vaisių nesubrandina metų metais ar net dešimtmečius.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkystės specialistas ir selekcininkas Adomas Ryliškis paaiškino, dėl kokių priežasčių slyvos gali nederėti ir į ką tokiu atveju verta atkreipti dėmesį.

Ne visuomet problema – apdulkinimas ar šalnos

Viena dažniausių prielaidų – kad slyvai trūksta tinkamo kryžminio apdulkinimo. Tačiau A. Ryliškis pabrėžė, kad ši priežastis tinka ne kiekvienai situacijai.

Specialistui apžiūrėjus sodą su penkiomis skirtingų veislių, bet nederančiomis slyvomis, kryžmadulkos problema buvo atmesta. Pasak jo, nors slyvų veislių žydėjimo laikas šiek tiek skiriasi, penkių skirtingų veislių medžiai praktiškai turėtų vieni kitiems tikti kaip dulkininkai. Apdulkinimo trūkumą būtų galima įtarti, jei augtų tik viena slyva ir šalia nebūtų kito tuo pačiu metu žydinčio medžio.

Šiuo atveju nebuvo pagrindo kaltinti ir pavasarinių šalnų. Ant vieno medžio kabėjo vaisiai, o ūgliai buvo gražiai išaugę, todėl buvo akivaizdu, kad žiedai nebuvo nušalę.

Kai kurioms slyvoms reikia pirmiausia pasiekti savo dydį

Derliaus pradžią lemia ir konkrečios veislės augumo savybės. A. Ryliškio teigimu, dalis vengrinių slyvų užauga labai didelės ir gausiau derėti pradeda tik pasiekusios joms būdingą dydį.

Yra žemesnių slyvų, tačiau vengrinės slyvos gali išaugti iki 5–6 metrų aukščio. Kol toks medis dar nėra visiškai užaugęs, jis gali nenorėti gausiai derėti.

Apie itin augų medį išduoda ir ūgliai. Jeigu jie per sezoną išauga net iki poros metrų, tikėtina, kad slyva dar pirmiausia skiria jėgas augimui. Todėl didesnio derliaus galima nesulaukti, kol medis nepasieks jam būdingo dydžio.

Europoje populiari veislė nebūtinai tiks Lietuvai

Selekcininkas atkreipė dėmesį, kad ne kiekviena Europoje auginama slyvų veislė yra tinkama Lietuvos klimatui. Veislių selekcija vykdoma ne tik Vengrijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Britanijoje bei kitose šalyse, kur žiemos sąlygos gali būti visai kitokios ir ne tokios kraštutinės.

Kaip pavyzdį A. Ryliškis nurodė seniai rinkoje esančią veislę „Stanley“. Nors jos vaisiai skanūs, šios slyvos derlius gali būti itin retas: kartais per ketverius ar penkerius metus užauga vos trys ar keturi vaisiai. Dėl to ši veislė liaudiškai vadinama tingine.

Jei slyva puikiai dera Prancūzijoje, tai dar nereiškia, kad ji bus sėkminga Lietuvos sode. Todėl veislės tinkamumas vietos klimatui yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

Renkantis slyvą svarbi jos kilmė

Pasak specialisto, vertėtų domėtis, kokios veislės auga Estijoje, Suomijoje, Švedijoje ar Norvegijoje. Jei jos šiose šalyse auga ir dera, Lietuvos sąlygomis rezultatai turėtų būti dar geresni. Tuo metu veislės, kurios dera Prancūzijoje, mūsų klimato sąlygomis beveik garantuotai gali kelti problemų.

A. Ryliškio teigimu, šių metų žiema dar kartą priminė, kad vaismedžių atsparumas šalčiui yra labai svarbus. Nors kartais apšąla ir lietuviškos veislės, tai vyksta retai. Tuo metu Lietuvos klimatui nepritaikytos, nors ir skanios europinės veislės gali šalti kas antrus ar trečius metus.

Specialistas pažymėjo, kad lietuviška veislė, apie kurią šiemet daug kalbėta dėl iššalimo, buvo pažeista vieną kartą per 40 metų. Tai gerokai skiriasi nuo veislių, kurios nuo šalčio nukenčia reguliariai.

Čačano grupės slyvoms būtini tinkami dulkininkai

Derliaus gali nebūti ir dėl netinkamai parinktų dulkininkų. Tai ypač aktualu vadinamosioms Čačano, arba Čačanska, grupės slyvoms, kurios dažniausiai auginamos pramoniniu būdu.

Pasak A. Ryliškio, Lietuvos sąlygomis šios slyvos auga neblogai, tačiau yra itin reiklios apdulkinimui. Visų trijų šios grupės slyvų žydėjimo metas tarpusavyje nesutampa, todėl jos viena kitos tinkamai neapdulkina. Kiekvienai reikia atskiro dulkininko.

Be to, Lietuvoje ne visuomet galima rasti tinkamų dulkininkų, o kai kurios potencialiai tinkamos veislės gali būti nepritaikytos mūsų klimato sąlygoms. Didžiausi pramoniniai šių slyvų sodai telkiasi šiltesnėse vietovėse, kur atrinkti dulkininkai žydi tuo pat metu.

Lietuvoje žydėjimas gali prasilenkti vos trimis ar keturiomis dienomis, tačiau to pakanka, kad derliaus vėl nebūtų.

Jei priežiūra tinkama, priežastis gali būti veislė

Sodo šeimininkai pasakojo, kad dirva buvo kalkinama, vaismedžiai laistomi, o nuo pavasario iki Joninių tręšiami tris kartus. A. Ryliškio vertinimu, esant tokiai priežiūrai, jos klaidų ieškoti būtų sudėtinga.

Jeigu augalui nestinga priežiūros, jis apsaugotas nuo žvėrių ir neapšąla, tuomet, specialisto teigimu, verta grįžti prie veislės klausimo – ji gali būti tiesiog netinkama mūsų sąlygoms.

Prieš sodinant slyvas svarbu įvertinti ne vien vaisių skonį ar dydį. Reikėtų išsiaiškinti, kaip pasirinkta veislė augs ir derės Lietuvos klimato sąlygomis. Nuo to dažnai priklauso, ar medis kasmet subrandins gausų derlių, ar liks tik gražus, bet vaisių nesubrandinantis sodo augalas.

Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją.