Mįslinga tyrėjos mirtis Sibire: kodėl pasaulis stebi galimą plaučių maro atvejį

28 metų Irkutsko Sibiro ir Tolimųjų Rytų maro užkrato kontrolės instituto darbuotojos mirtis sulaukė ekspertų bei tarptautinių organizacijų dėmesio. Su pavojingais užkratais dirbusi specialistė ligoninėje mirė nuo sunkios, „neaiškios kilmės“ plaučių uždegimo formos, o vietos žiniasklaida pranešė, kad moteris per kelias dienas galėjo mirti nuo maro.

Šis incidentas iškėlė įtarimų dėl galimo plaučių maro užkrato. Regione paskelbtas karantinas, o medikai stebi dešimtis žmonių, bendravusių su mirusiąja, praneša CNN.

Irkutsko incidentą seka tarptautinės institucijos

„Rospotrebnadzor“ oficialiai nepritaria versijai, kad tyrėjos mirtis susijusi su jos darbu. Institucija teigia, jog sanitarinė ir epidemiologinė situacija išlieka stabili. Regiono atstovė Jelena Sofjina taip pat nurodė, kad pavojinga diagnozė nebuvo patvirtinta.

Vis dėlto įvykiai Sibire jau atsidūrė svarbiausių pasaulio tarnybų dėmesio centre. Padėtį stebi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) bei Valstybės departamentas.

PSO patvirtino bendradarbiaujanti su Rusijos sveikatos apsaugos tarnybomis, kad įvertintų galimą riziką ir išanalizuotų atliekamus tyrimus. Organizacija, remdamasi neoficialiai gauta informacija, šiuo metu bendrą pavojų visuomenei vertina kaip nedidelį, tačiau žada išvadas koreguoti atsiradus naujiems duomenims.

Kuo pavojingas plaučių maras

Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Pavojingiausia ir agresyviausia šios infekcijos forma laikomas plaučių maras: bakterija pažeidžia plaučius, sukelia staigų bei sunkų uždegimą ir smarkiai apsunkina kvėpavimą.

Dažniausiai pasitaiko buboninis maras. Juo užsikrečiama įkandus infekuotai blusai arba bakterijoms patekus per odos pažeidimus. Šiai formai būdingas skausmingas limfmazgių, vadinamųjų bubonų, patinimas; negydoma liga gali pereiti į sunkesnes stadijas.

Septinis maras išsivysto bakterijoms tiesiogiai patekus į kraujotaką – per įkandimą arba progresuojant buboninei ligos formai. Tokiu atveju gali būti pažeidžiami vidaus organai ir prasidėti sepsis.

Ryklės maras yra labai reta infekcijos forma, galinti pažeisti gerklę suvalgius užkrėstos mėsos.

Kaip infekcija plinta ir kokie simptomai ją išduoda

Plaučių maras yra vienintelė maro forma, galinti tiesiogiai plisti nuo žmogaus žmogui. Užkratas perduodamas oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint, taip pat per kontaktą su infekuotų gyvūnų išskyromis.

Inkubacinis laikotarpis labai trumpas – pirmieji požymiai gali atsirasti jau praėjus 24 valandoms po užsikrėtimo. Tarp svarbiausių simptomų minimi aukšta temperatūra, karščiavimas ir šaltkrėtis, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, kūno skausmai, galvos svaigimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas ir staigus savijautos pablogėjimas.

Ligai sparčiai vystantis, žmogus per trumpą laiką gali nebegalėti aktyviai judėti, todėl savaime sumažėja galimybė greitai perduoti infekciją kitiems. Dėl šios priežasties Rusijoje galėjo būti nedelsiant izoliuoti galimo „nulinio paciento“ kontaktai ir ligoninėse įvesti ribojimai – užsikrėtus pavojingu plaučių maru, požymiai turėtų pasireikšti greitai.

Didelis maro užkrečiamumas kartu laikomas ir jo silpnybe: simptomai būna itin staigūs bei sunkūs, dažnai baigiasi nešiotojo mirtimi. Tuo metu COVID-19 buvo švelnesnio pobūdžio virusas, tačiau masiškai ir sparčiai plito dėl ilgesnio inkubacinio laikotarpio, nes nemaža dalis užsikrėtusiųjų jautė tik lengvus simptomus arba ligą persirgo beveik jų nepastebėję.

Gydymas priklauso nuo pirmųjų valandų

Laiku nustačius diagnozę, maras gali būti sėkmingai gydomas. Pacientams skiriamas ne trumpesnis nei 14 dienų antibakterinis gydymas, taip pat taikoma palaikomoji terapija.

Esminę reikšmę turi gydymo pradžios laikas. Didžiausia tikimybė išgyventi tenka tiems pacientams, kuriems antibakterinė terapija pradedama per pirmąsias 24 valandas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Vakcinos nuo maro naudojamos nuo XIX amžiaus, tačiau jų veiksmingumas būtent prieš plaučių maro formą nėra galutinai įrodytas. PSO masinės vakcinacijos nerekomenduoja ir skiepus numato tik didelės rizikos grupėms, tarp jų – specializuotų laboratorijų darbuotojams.

Kodėl „Juodoji mirtis“ neišnyko

XIV amžiuje „Juodąja mirtimi“ vadinta infekcija nusinešė dešimtis milijonų gyvybių. Šiandien maras aptinkamas visuose žemynuose, išskyrus Okeaniją, o nuo 1990-ųjų didžiausia dalis užsikrėtimų fiksuojama Afrikos valstybėse.

Susirgimų vis dar pasitaiko, nes natūralūs maro židiniai išlieka tarp laukinių graužikų ir benamių gyvūnų. Paskutinis registruotas mirtinas atvejis JAV įvyko 2025 metų liepą Arizonoje – žmogus užsikrėtė kontaktuodamas su sergančiomis katėmis.

Yersinia pestis bakterija išsilaiko natūraliuose židiniuose tarp laukinių graužikų ir ant jų parazituojančių blusų. Tokius infekcijos šaltinius visiškai sunaikinti praktiškai neįmanoma.

Natūralių židinių yra ir kai kuriose Rusijos teritorijose, įskaitant Sibirą bei Altajaus kalnus. 2026 m. rugpjūtį Rusijos ir Mongolijos mokslininkai patvirtino didelį natūralų maro židinį prie šių šalių sienos.

Ekspertai pabrėžia, kad dėl šiuolaikinės medicinos, prieinamų antibiotikų ir asmens apsaugos priemonių masinių maro pandemijų tikimybė yra labai maža. Dabartinė situacija Sibire išlieka sustiprintoje specialistų kontrolėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios suteikti Rusijai pagalbą po plaučių maro atvejo Irkutsko srityje. Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos valdžia ir Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nepripažino žmogaus mirties nuo šios ligos, diagnozę įvardydamos kaip „neaiškios etiologijos pneumoniją“.