Tuskas siunčia griežtą signalą Putinui: Vakarai raginami imtis dar ryžtingesnių veiksmų

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį paragino Vakarų valstybes, tarp jų Europą ir Jungtines Valstijas, tvirčiau įgyvendinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo politiką.

Varšuvos saugumo forume jis pabrėžė, kad Vakarai dabar turi aiškiai parodyti Rusijai ir V. Putinui pasirengimą imtis ryžtingesnių atgrasymo priemonių. D. Tuskas visų pirma kalbėjo apie sankcijas.

Zelenskis žada atsaką dėl energetikos paliaubų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina reaguos, jei Maskva nepritars vadinamosioms energetikos paliauboms, kurias sekmadienį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Vaizdo kreipimesi į Varšuvos saugumo forumą V. Zelenskis nurodė, jog Rusijai nesilaikant paliaubų energetikos sektoriuje, Ukraina imsis atsako.

Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu Rusija tikisi, jog Ukraina nutrauks ilgojo nuotolio atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos eksportą, Maskva turi liautis atakuoti Ukrainos energetikos sistemą bei kritinę infrastruktūrą ir žudyti žmones.

Sekmadienį D. Trumpas sukėlė sumaištį pareiškęs, kad Rusija ir Ukraina esą susitarė nebevykdyti smūgių viena kitos energetikos infrastruktūrai.

V. Zelenskis netrukus pareiškė, kad tokia informacija jam yra nauja, o Maskva į ją kol kas nereagavo.

Galimų paliaubų perspektyva atrodė itin trapi po to, kai Ukrainos prezidentas pranešė apie sekmadienį Rusijos surengtus smūgius kelioms Ukrainos elektrinėms. Tarp taikinių buvo objektai sostinėje ir Charkive, o atakos sutrikdė elektros tiekimą ir sukėlė pasipiktinimą.

Jau puspenktų metų trunkančio plataus masto karo metu Rusija atakuoja energetikos infrastruktūrą, siekdama palikti Ukrainos civilius be elektros, šildymo ir vandens bei palaužti visuomenės pasipriešinimą Maskvos invazijai.

Ukrainos pareigūnai šią taktiką apibūdina kaip žiemos pavertimą ginklu.

Tuo metu Ukraina nuolat smogia Rusijos energetikos infrastruktūrai, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, kartais esančias giliai Rusijos teritorijoje. Dėl tokių atakų D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį prisidėjus prie aukštų dyzelino kainų JAV, iki kadencijos vidurio rinkimų likus kelioms savaitėms.

ES nemato Rusijos pasirengimo laikytis pauzės

Europos Sąjungos vyriausioji diplomatinė atstovė Kaja Kallas pirmadienį palankiai įvertino galimą atakų prieš Ukrainos energetikos sektorių sustabdymą, ypač artėjant žiemai. Vis dėlto ji sakė kol kas nematanti ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi laikytis tokios pauzės.

Liuksemburge vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime K. Kallas teigė, kad būtų dar geriau, jei paliaubos apimtų ne vien energetiką, bet ir užkirstų kelią žmonių žūčiai.

Ji pabrėžė, kad Europos šalys turi tęsti paramą Ukrainos gynybai nuo plataus masto Maskvos invazijos. Tai ji sakė po to, kai D. Trumpas penktadienį susitarė su V. Putinu, kad JAV pirks iš Maskvos dyzeliną, siekiant spręsti aukštų degalų kainų klausimą prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus.

Ukrainos ir Europos pareigūnai šį susitarimą vertino su nerimu, teigdami, kad jis padės finansuoti Rusijos karo mašiną. Keli ES valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sakė abejojantys, ar sandoris sumažins energijos kainas, ir manantys, kad juo gali būti siekiama padėti respublikonams laimėti kadencijos vidurio rinkimus.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Liuksemburge žurnalistams sakė nemanantis, kad sandoris iš esmės pakeis degalų kainų situaciją. Jo vertinimu, jis labiau susijęs su vidaus padėtimi Jungtinėse Valstijose.

Paklausta apie D. Trumpo susitarimą su V. Putinu, K. Kallas pareiškė, kad kovos gali būti sustabdytos tik stiprinant spaudimą Rusijai.

Ji priminė, kad karą pradėjo Rusija, todėl būtent Maskva turi būti spaudžiama jį nutraukti. Pasak K. Kallas, Rusijai sustojus, ukrainiečiams nebereikėtų ginti savo šalies.

ES diplomatijos vadovė taip pat atmetė šeštadienį D. Trumpo išsakytą poziciją, kad Ukrainai jau metas rinkti naują prezidentą, nes V. Zelenskis nepadarė pakankamai karui užbaigti. K. Kallas teigė, kad be paliaubų Ukrainoje dabar nėra tinkamas metas rengti rinkimus.

Ji pridūrė esanti įsitikinusi, kad rinkimai Ukrainoje įvyks, jei Rusija bus priversta sustabdyti karą.

Nauji smūgiai Ukrainoje

Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad sekmadienio vakarą per Rusijos dronų ataką Pisočyno kaime Charkivo rajone žuvo trys žmonės. Dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – vaikai.

Tyrėjų duomenimis, ataka įvyko 19 val. 25 min. Tankiai apgyvendintoje vietovėje, netoli daugiabučių namų ir maisto prekių parduotuvių, kilo gaisras.

Ukrainos oro pajėgos platformoje „Telegram“ paskelbė, kad naktį į pirmadienį oro gynyba numušė arba nuslopino 89 iš 121 Rusijos paleisto drono. Per šią ataką Rusija taip pat panaudojo vieną valdomą raketą „oras-žemė“ Ch-59 bei 121 droną, tarp jų – 76 reaktyvinius „Shahed“ tipo dronus.

Smūgiai buvo užregistruoti 15-oje Ukrainos vietų, o numuštų dronų nuolaužos nukrito dar keturiose vietose.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį savo ruožtu paskelbė, kad naktį jos oro gynyba perėmė 151 ukrainiečių droną virš Rusijos regionų, neteisėtai aneksuoto Krymo ir Juodosios jūros vandenų.

Atskirame pranešime Rusijos ministerija teigė, kad jos pajėgos naktį dronais atakavo neįvardytą Ukrainos uosto infrastruktūrą ir birių krovinių laivą, kuris, Maskvos teigimu, su tariamu kariniu kroviniu plaukė į Ukrainos uostamiestį Odesą.