Kaunas siunčia aiškią žinią apie NATO: ką Aljansas darytų užpuolimo atveju

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina labiau pasitikėti NATO gynybinėmis galimybėmis. Pasak jo, jei kas nors ryžtųsi pulti, Aljansas į tai galėtų reaguoti labai greitai.

Pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje ministras teigė, kad NATO pajėgos dabar yra stipresnės nei bet kada anksčiau, todėl galimo išpuolio atveju būtų pasirengusios operatyviam atsakui.

Pagrindinis tikslas – sustabdyti grėsmę be konflikto

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichius Varšuvos saugumo forume pareiškė, jog Aljansas bet kokį išpuolį prieš savo valstybes nares sustabdytų, nuslopintų ir sužlugdytų. Šiais žodžiais jis perspėjo Rusiją.

Tokie pareiškimai skamba augant susirūpinimui dėl Maskvos keliamos grėsmės.

R. Kaunas pabrėžė, kad pirmasis NATO siekis yra atgrasymas, neleidžiant konfliktui prasidėti. Jo teigimu, Aljansas siekia užkardyti atakas vos pastebėjęs jų požymius ir stabdyti Rusijos pajėgas dar prie sienų. Ministras nurodė, kad tai Varšuvos saugumo forume akcentavo ir NATO pajėgų Europoje vadas Alexusas G. Grynkewichius.

Ministras taip pat pranešė per asmeninį pokalbį pakvietęs Alexusą G. Grynkewichių artimiausiu metu atvykti į Lietuvą, kur tuo metu lankysis JAV kariai. R. Kaunas atkreipė dėmesį, kad JAV pajėgos dislokuotos ir rytiniame NATO flange, todėl ragino labiau pasitikėti Aljansu.

Pasak ministro, NATO planuose numatyta, kad priešakinės pajėgos agresoriaus dalinius blokuotų prie sienos, o oro ir jūrų pajėgumai prisidėtų slopinant judančias priešo pajėgas.

Jeigu agresija tęstųsi, būtų planuojama pasitelkti dirbtinio intelekto sistemas bei pažangiąsias technologijas ir smogti giliai priešo teritorijoje, atakuojant jam svarbius taikinius.

ELTA anksčiau skelbė, kad Varšuvos saugumo forume A. Grynkewichius išsamiau pristatė savo vadinamąją „pergalės teoriją“, skirtą ginkluotam išpuoliui prieš NATO atremti. Tai vyko didėjant nerimui dėl Vakarų pareigūnų Maskvai priskiriamos „hibridinės“ diversijų ir kišimosi kampanijos.

Pastaraisiais mėnesiais baiminamasi, kad Kremlius Europoje intensyvina savo veiksmus. Prie tokio vertinimo prisidėjo plačiai nuskambėję incidentai, tarp jų – drono su sprogmenimis radimas viename Vokietijos oro uoste.

A. Grynkewichius taip pat teigė, kad NATO sąjungininkės, turėdamos įrodymų, turėtų nedelsdamos įvardyti Rusiją atsakinga už tokius veiksmus ir aiškiai parodyti Maskvai, kad ji negali peržengti tam tikrų ribų.