Šildymo sąskaitų baimė auga: Vilniuje dėl kompensacijų tenka laukti beveik du mėnesius

Vėsėjant orams savivaldybės rengiasi didesniam gyventojų, prašančių šildymo kompensacijų, srautui. Vilniuje laukiančiųjų eilės jau tokios ilgos, kad pateikę prašymus dabar žmonės į priėmimą gali patekti tik maždaug po dviejų mėnesių. Ministrė Inga Ruginienė gyventojus ragina dokumentais pasirūpinti nelaukiant, o šilumos tiekėjai nurodo, kad skolų turi maždaug dešimtadalis klientų.

Į Vilniaus savivaldybę atvykusiam 90-mečiui senjorui, norinčiam gauti šildymo kompensaciją, darbuotojai siūlė prašymą pateikti elektroniniu būdu – kompiuteriu ar telefonu.

Gyventojai į šį skyrių dėl kompensacijų kreipiasi nuo pat rugsėjo pradžios. Intensyviausios buvo pirmosios rugsėjo savaitės, o vėliau besikreipiančiųjų skaičius sumažėjo. Vis dėlto savivaldybė tikisi, kad kitą mėnesį srautas vėl išaugs, kai gyventojus pasieks pirmosios šildymo sąskaitos.

Vilniaus savivaldybės atstovė Inga Grinevič teigė, kad dabartinės palankios oro sąlygos neskatina žmonių skubėti teikti prašymų. Tačiau prasidėjus šildymui ir gavus pirmąsias sąskaitas, savivaldybė gali sulaukti daugiau gyventojų.

Gyventojai nerimauja dėl žiemos išlaidų

Nerimas dėl šildymo kainų juntamas ne vien sostinėje. Šilumos tiekėjai perspėja, kad dėl pabrangusio kuro ir panaikintos PVM lengvatos šildymas gali kainuoti bent ketvirtadaliu daugiau nei praėjusį sezoną.

Gyventojai svarsto, kaip reikės išgyventi žiemą, kai didelę dalį pajamų gali tekti skirti šildymui. Vieni pabrėžia, kad pensijos nepakanka, kiti nurodo negalintys pretenduoti į kompensaciją, nes jų namas nėra priduotas.

Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus savivaldybė jau sulaukė apie 15 tūkst. prašymų skirti kompensacijas. Pasak I. Grinevič, tai yra 7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Inga Ruginienė aiškino, kad kylant kainoms gali daugėti ir prašančiųjų paramos. Prognozėms naudojamas 10 proc. skirtumas tarp išlaidų ir pajamų, tačiau tikslesni skaičiai paaiškės tik pasibaigus šildymo sezonui. Ministrė pabrėžė, kad dabar tinkamas metas pradėti tvarkyti reikalingus dokumentus.

Vilniaus centralizuoto šildymo įmonės „Miesto gijos“ duomenimis, laiku už šildymą nesugeba atsiskaityti apie 10 proc. klientų. Bendrovės atstovas Titas Atraškevičius nurodė, kad vidutinė vieno kliento skola siekia 150–200 eurų.

ES dujų atsargos mažesnės nei pernai

Šildymo kompensaciją gali gauti ir skolų turintys gyventojai, tačiau per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo jie turi susitarti su energijos tiekėju dėl skolos grąžinimo.

Šiuo metu Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos 73 proc. – tai dešimtadaliu mažiau nei prieš metus, kai rodiklis siekė 83 proc. Spalio pradžioje sukauptas dujų kiekis yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus.

Lietuva atsargas saugo Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, kuri dabar užpildyta tik 50 proc. Prasidėjus aktyvesniam šildymo sezonui, šios atsargos mažės. Vis dėlto energetikos ministras Lukas Savickas tvirtina, kad Lietuvai dujų tiekimo saugumo rizikos nėra.

Ministro teigimu, šalis turi Klaipėdos terminalą, jungtį su Lenkija, atsargas Latvijoje ir jungtį iki Suomijos terminalo, todėl dujų tiekimo šaltiniai ir keliai yra diversifikuoti.

Valstybinė miškų urėdija šią savaitę pradeda pardavinėti apie 50 tūkst. kubinių metrų biokuro. Tai sudaro beveik pusę kiekio, kurį urėdija šiemet įsipareigojo papildomai pateikti pagal Vyriausybės planą, skirtą biokuro brangimui stabdyti.