Dirksčio trauma sukėlė audrą: Šipaila ir Karosas viešai suabejojo kovos nutraukimu

Kauno „Žalgirio“ arenoje vykęs „UTMA 19“ turnyras, kurį stebėjo daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų, tapo didžiausiu kovinio sporto renginiu Lietuvos istorijoje. Vis dėlto daugiausia diskusijų sukėlė netikėtai anksčiau laiko pasibaigusi Dominyko Dirksčio (13-3 UTMA) kova.

Antrajame raunde, praėjus 50 sekundžių nuo jo pradžios, D. Dirksčiui po smūgio kaire ranka atsinaujino rankos trauma. Kovotojas iškart paliko ringą ir areną, o techniniu nokautu nugalėtoju paskelbtas iki tol UTMA turnyruose nepralaimėjęs Sergejus Maslobojevas, iškovojęs penktą pergalę.

Po kelių dienų D. Dirkstys paskelbė, kad baigia profesionalaus kovotojo karjerą, būdamas 24-erių, ir išvyko keliauti. Toks sprendimas bei kovos baigtis skeptiškai nuteikė dalį sirgalių, taip pat „Sparta Gym“ trenerį Andrių Šipailą ir kovotoją Vitą Karosą.

UTMA tinklalaidėje A. Šipaila teigė, kad jo komanda po kovos jautė didelį nusivylimą. Pasak trenerio, prieš dvikovą jis ir S. Maslobojevas buvo sakę, jog pirmajame raunde Sergejus neturėtų aktyviai spausti varžovo. Anot jo, D. Dirkstys tuomet kelis kartus bandė atakuoti sprogstamai, tačiau antrajame raunde, S. Maslobojevui pradėjus didinti spaudimą ir pataikius į pilvą bei galvą, D. Dirksčio situacija staiga pasikeitė.

A. Šipaila pabrėžė negalintis tvirtinti, kuriuo momentu įvyko trauma, tačiau pats dvikovos finišas jo komandą labai nuvylė. Jis priminė Modesto Žmuidino atvejį, kai šiam pirmame raunde lūžo šeivikaulis, bet jis kovojo visus tris raundus ir laimėjo. Treneris taip pat atskleidė, kad S. Maslobojevas po sausio mėnesio kovos turėjo atskilusį kaulo fragmentą, tačiau su skausmu ruošėsi dvikovoms su Ignu Pauliukevičiumi ir D. Dirksčiu, nes buvo tai pažadėjęs.

Pasak A. Šipailos, V. Karosas dėl diržo kovojo turėdamas lūžusią ranką ir dviejose vietose lūžusią koją, tačiau vis tiek laimėjo. Todėl treneriui buvo sunku priimti traumą kaip pasiteisinimą, ypač prisiminus D. Dirksčio žodžius, jog su S. Maslobojevu galėtų kautis ir viena ranka. Jo vertinimu, geriau būtų buvę pripažinti, kad kovoje nepavyko pasirodyti visu pajėgumu.

A. Šipaila taip pat sakė, kad po kovos pasklidę įtarimai apie galimai sutartą rezultatą neigiamai paveikė S. Maslobojevo reputaciją. Pasak jo, tiek pats sportininkas, tiek komanda buvo šokiruoti, nes dalis žmonių pradėjo manyti, kad jie galėjo žinoti apie iš anksto numatytą dvikovos baigtį. Treneris pabrėžė, jog S. Maslobojevui reputacija yra labai svarbi, o techninė pergalė komandai nepaliko įprasto laimėjimo jausmo.

V. Karosas teigė, kad toks kovos scenarijus D. Dirksčiui susiklostė palankiai. Jo vertinimu, pirmame raunde D. Dirkstys aktyviai atakavo, tačiau antrajame, pajutęs, kad reikia trauktis atgal, pasitraukė iš kovos. Kartu V. Karosas pažymėjo, kad tai metė nereikalingą šešėlį ant S. Maslobojevo.

Kovotojas abejojo, ar lūžis galėtų taip greitai priversti sportininką nutraukti kovą. Jis aiškino, kad dvikovos metu, veikiant adrenalinui ir patiriant smūgius, traumų skausmas ne visada iškart būna aiškiai juntamas. V. Karosas teigė pats ne kartą patyręs lūžių, tačiau dažniausiai jų mastą suprasdavęs jau po kovos.

A. Šipaila skyrė lūžius nuo traumų, kurios iškart apriboja kūno funkciją. Jo teigimu, nuplyšę raiščiai ar pažeistas raumuo gali neleisti stovėti ant kojos ar valdyti kūno dalies, tačiau lūžis nebūtinai momentaliai sustabdo sportininką. Treneris paminėjo ir savo žmoną, kiokušin karatė atstovę, kurios sporto šakoje kovotojai su lūžusiomis rankomis neretai tęsia antrą ar trečią kovą siekdami savo tikslų.

V. Karosas, prisimindamas savo patirtį, nurodė, kad jam buvo lūžęs delnikaulis dviejose vietose, pėda ir sinusų sienelė nosyje, tačiau rankos lūžio jis tuo metu net nesuprato. Jo nuomone, adrenalinas su lūžiu gali leisti tęsti kovą dar kurį laiką, todėl jis skeptiškai vertino tokios akimirksniu sustabdančios traumos versiją.

A. Šipaila aiškino, kad jo skepticizmas nėra paremtas vien spėlionėmis, nes komandos sportininkai yra kovoję patyrę įvairių lūžių. Jis išskyrė Mantą Rimdeiką ir Naurių Lukošiūną, kurie, trenerio teigimu, tęsė kovas net patyrę raumenų plyšimus. Vis dėlto jis pripažino, kad staigios traumos, tokios kaip plyšę raiščiai ar raumuo, gali sukelti itin stiprų skausmą.

Treneris dar kartą priminė D. Dirksčio pareiškimą apie galimybę įveikti S. Maslobojevą viena ranka ir teigė, kad toks ankstesnis pasisakymas keičia situacijos vertinimą.

V. Karosas savo ruožtu abejojo, kad ringe kovotojas gali ramiai ir racionaliai apsvarstyti pasitraukimą. Pasak jo, prasidėjus dvikovai sportininkas lieka vienas prieš vieną su varžovu, todėl jis sunkiai įsivaizduoja situaciją, kurioje gavus traumą būtų šaltai vertinama priešininko taktika ir sprendžiama trauktis.

A. Šipaila atkreipė dėmesį ir į tai, kad D. Dirksčio kampe apie galimą kovos nutraukimą esą kalbėta jau po pirmojo raundo. Jis kėlė klausimą, ar ranka buvo susižeista pirmame, ar antrame raunde, tačiau pabrėžė, kad tikrąją situaciją žino tik pats D. Dirkstys ir jo kampas. Treneris pripažino, kad kiti gali tik reikšti nuomones, kurios nebūtinai yra teisingos.

Apibendrindamas V. Karosas sakė, kad toks kovos finišas D. Dirksčio pusei buvo labai palankus, ypač turint omenyje didelę auditoriją, kurios dalis kovinį sportą supranta paviršutiniškai arba jo anksčiau apskritai nežiūrėjo. Anot jo, dėl to galėjo įsitvirtinti mintis, kad D. Dirkstys pirmajame raunde atrodė neblogai ir be traumos kova galėjo pakrypti kitaip. V. Karosas teigė, kad toks naratyvas D. Dirksčio pusei suveikė gerai, tačiau jį patį tai šiek tiek supykdė.