Lietuvių pasitenkinimas šovė į viršų: kas iš tiesų pakeitė gyvenimo vertinimą

Lietuvos gyventojai savo gyvenimą vertina vis palankiau. Per pastaruosius kelerius metus pasitenkinimo gyvenimu rodiklis šalyje kilo vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje (ES), nors šį laikotarpį ženklino pandemija, karas Ukrainoje ir energetikos krizė. Specialistų teigimu, tam įtakos turėjo didėjusios pajamos, gerėjusios gyvenimo sąlygos ir kintantis požiūris į svarbiausius dalykus.

Vis dėlto ateities vertinimai priklausys ir nuo neišspręstų problemų – didelės nelygybės, būsto įperkamumo bei visuomenės nerimo dėl saugumo.

Lietuva – tarp sparčiausiai pažangą padariusių šalių

„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. didžiausias vidutinis pasitenkinimas gyvenimu ES buvo Rumunijoje ir Suomijoje – po 7,8 balo. Danijoje, Austrijoje bei Lenkijoje šis rodiklis siekė po 7,7 balo. Mažiausiai savo gyvenimu patenkinti buvo Bulgarijos gyventojai – vidurkis sudarė 6,3 balo.

Nuo 2018 iki 2025 m. vidutinis pasitenkinimas gyvenimu augo 14-oje ES valstybių. Ryškiausias pokytis fiksuotas Kroatijoje, kur rodiklis pakilo nuo 6,3 iki 7,4 balo, Lietuvoje – nuo 6,4 iki 7,3 balo, ir Bulgarijoje – nuo 5,4 iki 6,3 balo.

Belgijoje, Čekijoje ir Lenkijoje rodiklis per šį laikotarpį nepasikeitė, o dar 10-yje ES šalių jis sumažėjo. Didžiausias kritimas užregistruotas Airijoje – 0,5 balo. Šie duomenys apskaičiuojami pagal gyventojų apklausas.

Ekonomika atlaikė sukrėtimus

„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad Lietuvos ekonomikos raida 2018–2025 m. buvo išskirtinė. Šalis per šį laiką susidūrė su pandemija, 2022 m. rusijos Europai sukelta energetikos krize ir po invazijos į Ukrainą sustiprėjusiu nesaugumo jausmu.

Tačiau, ekonomistės vertinimu, Lietuvos ūkis šiuos išbandymus įveikė be didesnių pasekmių: pavyko išvengti recesijos, eksportas augo sparčiai, atsirado naujų plėtros krypčių, o ekonominę pažangą pajuto ir gyventojai.

Lietuva, anot I. Genytės-Pikčienės, yra tarp pirmaujančių valstybių ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) pagal vidutinio darbo užmokesčio augimą. Minimalus mėnesio atlyginimas į rankas nuo 361 euro 2018 m. pakilo iki 777 eurų 2025 m., o vidutinė senatvės pensija per tą patį laikotarpį išaugo 2,15 karto – nuo 311 iki 668 eurų.

Nors infliacija taip pat spartėjo, pajamų augimas ją lenkė, todėl stiprėjo gyventojų perkamoji galia. Ekonomistė pabrėžė, kad Lietuvai tai pavyko pasiekti neturint daug įprastų absoliučių konkurencinių pranašumų – šalis neturi išskirtinių naudingųjų iškasenų ar žaliavų, jos vidaus rinka yra nedidelė, o darbo ištekliai riboti.

Svarbiausiais sėkmės veiksniais ji įvardijo kvalifikuotą ir darbščią darbo jėgą, vietos įmonių siekį įsitvirtinti tarptautinėse rinkose, palankias verslo bei investavimo sąlygas. Tai prisidėjo prie startuolių, finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus augimo ir užsienio investicijų šuolio.

Užsienio kapitalas, pasak ekonomistės, reikšmingai papildė šalies ekonomiką aukštos pridėtinės vertės veiklomis ir geriau apmokamomis darbo vietomis. Laiku pritrauktos investicijos skatino naujas investicijas, o auganti ekonomika didino ir valstybės biudžeto pajamas.

Gyventojų nuotaikas formuoja daugiau nei pajamos

I. Genytė-Pikčienė akcentavo, kad visuomenės lūkesčiams įtaką daro geopolitinė situacija, išoriniai ir vidaus makroekonominiai veiksniai, asmeninė finansinė padėtis bei jos perspektyvos.

Ji nurodė, kad Lietuva kol kas išlieka tarp penkių sparčiausiai augančių ES ekonomikų. Neigiamą išorės poveikį kompensavo aktyvesnės viešosios investicijos ir vartojimo augimas.

Ūkio atsparumą energetikos sukrėtimams stiprina mažėjanti priklausomybė nuo iškastinio kuro, aktyvi darbo rinka, kylančios gyventojų pajamos, sukauptos finansinės atsargos ir nedidelis privataus bei viešojo sektoriaus įsiskolinimas.

Ekonomistės teigimu, antrosios pensijų pakopos reforma paskatino vartojimą ir prisidėjo prie BVP augimo, o užsitęsus energetikos krizei galėtų tapti papildomu finansiniu rezervu gyventojams. Todėl vartotojų lūkesčiai, nepaisant infliacijos ir degalų kainų šuolių, Lietuvoje pasikeitė santykinai nedaug ir tebėra vieni optimistiškiausių ES.

Jaunoji karta keičia bendrą vaizdą

Kauno technologijos universiteto profesorė sociologė Audronė Telešienė teigė, kad Lietuvos pasitenkinimo gyvenimu lygis, palyginti su kitomis ES šalimis, yra vidutinis, tačiau 2018–2025 m. jis augo bene sparčiausiai.

Jos vertinimu, tam susiklostė trys susijusios aplinkybės: pasikeitusios realios gyvenimo sąlygos, didėjanti jaunų žmonių įtaka apklausų rezultatams ir nauji atskaitos taškai, pagal kuriuos lietuviai vertina savo gerovę.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį gerėjo sveikatos rodikliai, ilgėjo tikėtina gyvenimo trukmė, mažėjo nusikalstamumas, o ypač reikšmingai didėjo realiosios pajamos. Nors disponuojamųjų pajamų lygis Lietuvoje vis dar nesiekia bendro ES vidurkio, o pajamų nelygybė išlieka viena didžiausių, 2010–2025 m. realiosios pajamos šalyje augo beveik sparčiausiai Bendrijoje. Didesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje.

Vertinant ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianą, iš kurios pašalintas infliacijos poveikis, matyti, kad gyventojai už savo pajamas gali įsigyti daugiau. Tai, pasak A. Telešienės, sudaro pagrindą palankiau vertinti materialinę padėtį.

Kita svarbi priežastis – apklausose dalyvauja vis daugiau 16 metų ir vyresnių jaunų žmonių, užaugusių kitokiomis sąlygomis ir kitaip vertinančių galimybes bei savo ateitį. Profesorė priminė, kad pavasarį paskelbtoje Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva užėmė pirmą vietą tarp jaunesnių nei 30 metų asmenų. Nors tai atskiras tyrimas, jis rodo kartų skirtumų reikšmę: aukštas jaunimo pasitenkinimas kelia ir bendrą šalies vidurkį.

A. Telešienės teigimu, pasikeitė ir tai, su kuo žmonės lygina savo gyvenimą. Anksčiau lietuviai dažnai orientavosi į tokias valstybes kaip Norvegija, Švedija, Vokietija ar Ispanija. Tačiau pastarųjų metų krizės paskatino iš naujo įvertinti saugumą, artimus ryšius, galimybę gyventi įprastą gyvenimą ir padėti kitiems.

Kai šalia vyksta karas, o įvairios valstybės patiria politinių, migracijos, maisto, energetikos ir klimato krizių pasekmes, atskaitos taškas keičiasi. Sociologės vertinimu, dėl to lietuviams lengviau pastebėti, kiek saugumo ir gyvenimo kokybės yra Lietuvoje.

Ateities perspektyvas lems saugumas ir galimybės

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad siekiant išsaugoti ekonomikos augimo tempą būtina stiprinti jau turimus konkurencinius pranašumus ir kurti naujus. Tik tuomet išliks galimybės didinti biudžeto pajamas, kelti atlyginimus ir auginti gyvenimo lygį.

Jos teigimu, Lietuva turi išlaikyti investicinį patrauklumą, palankią aplinką verslui, konkurencingą mokesčių sistemą, plėtoti kapitalo ir finansų rinką. Tačiau svarbiausia sąlyga šiandien yra saugumo ir atgrasymo pajėgumai, nes nuo jų prasideda tiek investicinis patrauklumas, tiek verslo sąlygos.

Ekonomistė taip pat išskyrė švietimo, perkvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą svarbą. Technologinių pokyčių laikotarpiu darbuotojai turi gebėti atnaujinti savo kompetencijas ir išlikti reikalingi darbo rinkoje.

Lietuvoje ilgą laiką augant darbo kaštams, verslai buvo skatinami investuoti į produktyvumą ir mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos. Keitėsi ir Lietuvą plėtrai besirenkančių užsienio investuotojų profilis: žemų darbo kaštų ieškančios įmonės renkasi kitas valstybes, o Lietuva gali pasiūlyti kvalifikuotą darbo jėgą bei specifines kompetencijas, kurias stiprina vietos gamybos įmonės, startuolių, finansų ir informacinių paslaugų ekosistemos.

Šalis taip pat išlaiko patrauklumą atvykstantiems specialistams, talentams ir grįžtantiems tautiečiams. Kad ši kryptis išliktų, ypač svarbi viešųjų paslaugų kokybė, jų taiklumas ir tvarus finansavimas.

A. Telešienė į ateitį žvelgia atsargiai optimistiškai, tačiau nesitiki, kad rodiklis savaime nuosekliai didės. Jos manymu, daug priklausys nuo to, ar gyvenimo sąlygų gerėjimą patirs skirtingos visuomenės grupės, nes nelygybė Lietuvoje tebėra didelė.

Pasitenkinimą gyvenimu lems ir galimybė įpirkti būstą, laiku gauti reikalingas paslaugas, jaustis saugiai bei planuoti ateitį. Profesorė ypač išskyrė saugumo svarbą: krizių visuomenėje, kur viena krizė keičia kitą arba kelios vyksta vienu metu, kasdienis saugumo pojūtis ir atsparumas tampa esminėmis vertybėmis.