Vėžys Aistei atėmė galimybę valgyti: po operacijos ji vėl mėgaujasi net kava ir sūriu

45 metų Aistė iš Kauno dėl žarnyno vėžio ilgą laiką negalėjo įprastai maitintis. Navikas buvo susiaurinęs žarnyną, todėl moteriai teko vartoti specialius medicininius gėrimus ir tyreles. Dėl to ji stipriai nusilpo bei neteko daug svorio.

Kauno klinikose pacientei atliktas sudėtingas chirurginis gydymas, kurio metu suformuotos stomos. Jos leidžia pasišalinti žarnyno turiniui, todėl Aistė dabar vėl gali valgyti įprastą maistą.

Stoma yra po operacijos suformuotas storosios arba plonosios žarnos spindžio atvėrimas pilvo sienoje. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Storosios žarnos ir tarpvietės chirurgijos skyriaus vadovas doc. Henrikas Paužas aiškina, kad ji reikalinga tuomet, kai žarnyno turinys natūraliu būdu negali pasišalinti arba šis procesas yra sutrikęs. Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje kasmet stoma suformuojama maždaug 250–300 pacientų.

Stomos pacientams prireikia dėl skirtingų priežasčių, tačiau daugiausia jų atliekama skubos tvarka, kai storosios žarnos vėžys nustatomas per vėlai. Kai kuriems žmonėms stoma būtina visą gyvenimą, pavyzdžiui, pašalinus tiesiąją žarną ir išeinamąją angą. Kitais atvejais ji būna laikina – skirta apsaugoti suformuotą žarnyno jungtį ir sudaryti sąlygas jai saugiai sugyti.

Didžiausias išbandymas buvo priimti pasikeitusį kūną

Aistė pasakoja, kad vienu sunkiausių gydymo etapų tapo poreikis susitaikyti su kūno pokyčiais. Iš pradžių pamačiusi stomą ji jautėsi sutrikusi ir sunkiai suvokė, kad savo kūnu nuo šiol teks rūpintis kitaip. Vėliau moteris suprato, jog šis maišelis padėjo išsaugoti jos gyvybę.

Pasak doc. H. Paužo, pacientus, sužinojusius apie būsimą stomą, dažniausiai neramina nežinomybė dėl jos priežiūros. Todėl Kauno klinikose veikia stomos priežiūros kabinetai, kuriuose patyrusios slaugytojos moko, kaip tinkamai rūpintis stoma kasdien.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos slaugos vadovė Daiva Rimkūnienė nurodo, kad šiuose kabinetuose pacientams teikiamos konsultacijos dėl stomos priežiūros, parenkamos individualiai tinkamos slaugos priemonės, o prireikus pagalba suteikiama ir pacientams, ir jų artimiesiems. Taip pat įvertinama odos bei stomos būklė.

Pacientai išmoksta geriau suprasti savo žarnyno ritmą: žino, kada keisti priežiūros priemones, kaip žarnynas reaguoja į maistą ir kada pasišalina jo turinys. Iš pradžių sudėtingai atrodanti rutina ilgainiui tampa įprasta kasdienės priežiūros dalimi.

Savarankiškai prižiūrint stomą galima grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Doc. H. Paužas pabrėžia, kad dabartinės stomos plokštelės ir maišeliai yra gerokai patobulinti, todėl žmonės gali būti fiziškai aktyvūs, sportuoti ir net lankytis baseine.

Aistei sugrįžimas į kasdienybę pirmiausia reiškė galimybę vėl normaliai pavalgyti. Po pusės metų pertraukos ji vėl mėgaujasi kava, vaisiais ir sūriu, o trintų tyrelių jai nebereikia. Moteris sako dėl to besijaučianti tarsi rojuje.

Kitiems su panašiais sunkumais susiduriantiems pacientams Aistė pataria nebijoti pokyčių ir leisti sau prie jų prisitaikyti. Jos teigimu, susirgus svarbu nepanikuoti, o prisiderinti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.

Spalio 3-iąją minima Pasaulinė stomos žinomumo diena primena, kad gyvenimas su stoma nesibaigia, o pacientams svarbu žinoti, kur kreiptis reikalingos pagalbos.

Siekiant, kad ši pagalba būtų lengviau pasiekiama, nuo spalio 5 dienos Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre pradėjo veikti antrasis stomos priežiūros kabinetas. Iki tol toks kabinetas veikė Chirurgijos klinikoje.