Trumpo dyzelino susitarimas su Putinu: JAV kyla klausimų dėl įstatymų ir paramos Ukrainai

Nancy Pelosi dar per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją Baltuosiuose rūmuose buvo pareiškusi, kad prezidento politika reiškia, jog „visi keliai veda pas Putiną“. Šie jos žodžiai vėl iškelti į viešumą po praėjusią savaitę paskelbto netikėto D. Trumpo sprendimo.

Prezidentas pranešė susitaręs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl didelių rusiško dyzelino kiekių importo į JAV. D. Trumpas tikisi, kad tai prieš vidurio kadencijos rinkimus padės sumažinti itin aukštas degalų kainas.

Šį susitarimą kritikuoja abiejų pagrindinių JAV partijų atstovai. Respublikonai ir demokratai tvirtina, kad toks sprendimas gali prisidėti prie Rusijos karo Ukrainoje finansavimo, prieštarauti galiojantiems JAV teisės aktams bei dar labiau priartinti Vašingtoną prie Maskvos. Kritikai tai vadina dar vienu atveju, kai D. Trumpas palaiko V. Putino poziciją Ukrainos ir JAV autoriteto sąskaita.

Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, dabartinis Atlanto tarybos vyresnysis ekspertas Williamas Tayloras pirmadienį teigė, kad pasekmės ukrainiečiams yra realios, o Jungtinėms Valstijoms tai taip pat brangiai atsieina.

Kol kas neaišku, ar D. Trumpo ir V. Putino susitarimas iš tikrųjų užtikrins tokį dyzelino pasiūlos augimą, kokio reikia kainoms sumažinti. Energetikos srities ekspertai abejoja, ar rusiško dyzelino tiekimas galėtų atpiginti degalus JAV, nes kainų šuolį daugiausia lėmė tiekimo sutrikimai, susiję su JAV karu prieš Iraną.

Vis dėlto susitarimas tiek JAV, tiek užsienyje stiprina įspūdį, kad D. Trumpas nėra patikimas Ukrainos sąjungininkas jos kare su Rusija.

Šeši abiejų partijų senatoriai savaitgalį paragino prezidentą persvarstyti sprendimą. Jų teigimu, JAV neturėtų suteikti V. Putinui finansinės paramos, kuri padėtų jam išsigelbėti.

D. Trumpas susitarimo su V. Putinu neatšaukė. Jis taip pat ėmė kritikuoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kaltindamas jį dėl aukštų dyzelino kainų Amerikoje ir teigdamas, kad Ukrainos vadovas turėtų pasitraukti iš pareigų. V. Zelenskis to daryti neplanuoja.

Pirmadienį prie Baltųjų rūmų D. Trumpas sakė palankiai vertinantis viską, kas galėtų padėti JAV ūkininkams ir gyvulių augintojams. Paklaustas apie respublikonų prieštaravimus dėl prekybos su Rusija, jis pareiškė nemanantis, kad jie tai sako rimtai.

Prezidentas taip pat tvirtino, jog Rusijos ir Ukrainos paliaubos energetikos sektoriuje jau yra įsigaliojusios. Tačiau V. Zelenskis skelbia, kad Maskva ir toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Spalio 1 d. paskelbti AP ir NORC viešųjų reikalų tyrimų centro apklausos rezultatai rodo, kad amerikiečiai nepritaria D. Trumpo veiksmams kare su Iranu ir būtent jį kaltina dėl išaugusių kainų.

Kongresas uždraudė rusiškos energijos importą

Rusijai 2022 m. pavasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kongresas skubiai priėmė įstatymą, draudžiantį į Jungtines Valstijas įvežti rusiškus energetikos produktus. Šių produktų pardavimo pajamos laikomos vienu svarbiausių V. Putino karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinių.

Atstovų rūmuose už šį teisės aktą balsavo 414 narių, prieš buvo 17. Senate įstatymui neprieštaravo nė vienas senatorius.

Teisės akte numatyta galimybė prezidentui siekti panaikinti draudimą tik tuo atveju, jei būtų susitarta dėl Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Ukrainos ir karo veiksmų nutraukimo. Tokį siūlymą turėtų įvertinti Kongresas, o jam taip pat privalėtų pritarti „laisva ir nepriklausoma Ukrainos vyriausybė“.

Demokratų atstovas iš Teksaso Lloydas Doggettas, vienas pagrindinių įstatymo projekto iniciatorių, pirmadienį pareiškė, kad D. Trumpas tiesiogiai pažeidžia šį įstatymą. Pasak kongresmeno, prezidentas neteisėtai apdovanoja savo bičiulį V. Putiną ir vėl kaltina V. Zelenskį dėl to, kad šis nesutinka kapituliuoti prieš Rusijos vadovą.

Praėjusį mėnesį Kongresas priėmė plataus masto sankcijų Rusijai įstatymą, pavadintą velionio respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Jame numatyti muitai valstybėms, kurios toliau perka rusišką naftą. D. Trumpas šį įstatymą pasirašė.

Didesnioji dalis šio teisės akto nuostatų turėtų įsigalioti spalio 18 d., pasibaigus administracijai skirtam 30 dienų peržiūros laikotarpiui. Tačiau D. Trumpo susitarimas su V. Putinu, atveriantis galimybę importuoti rusiškus energijos produktus, kelia abejonių, kaip šios priemonės bus įgyvendintos.

Dar prieš paskelbiant apie susitarimą su V. Putinu, abiejų partijų Senato lyderiai laiške iždo sekretoriui Scottui Bessentui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio pabrėžė, kad svarbiausia neatidėliotina JAV užduotis turėtų būti kova su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Šiais tanklaiviais Maskva gabena naftą, apeidama JAV sankcijas.

Vėliau D. Trumpas paskelbė, kad susitarimas su Rusijos prezidentu turėtų sudaryti sąlygas tiekti šimtus tonų dyzelino. Iždo departamentas į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

Respublikonė Atstovų rūmų narė Ashley Hinson, Ajovoje kovojanti dėl vietos Senate su demokratu Joshu Tureku, sakė nerimaujanti dėl kalbų apie galimą sankcijų Rusijai švelninimą. Dyzelino kaina, siekianti 6 JAV dolerius už galoną, Ajovoje yra viena svarbiausių rinkimų kampanijos temų.

Ji teigė, kad kiekvieną kartą, kai pradedama kalbėti apie sankcijų Rusijai mažinimą, jai kyla nerimas.

Trumpas, Rusija ir Pelosi pozicija

Maždaug prieš septynerius metus N. Pelosi D. Trumpui pareiškė, kad jo vykdoma politika yra palanki V. Putinui.

Tuomet įtakinga Atstovų rūmų pirmininkė vadovavo pirmajai D. Trumpo apkaltos procedūrai. Ji buvo susijusi su korupcijos kaltinimais po to, kai 2019 m. jo administracija sulaikė Kongreso patvirtintą pagalbą Ukrainai, tuo metu jau patyrusiai Rusijos agresiją prie savo sienų. Vėliau Senatas D. Trumpą išteisino.

Sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas tai spaudė V. Zelenskį nusileisti, tai rodė nepasitenkinimą griežta V. Putino laikysena dėl karo. Prezidentas ne kartą kalbėjo tikėjęsis, kad konfliktą bus paprasčiau užbaigti dėl jo gerų ryšių su Rusijos vadovu.

Prieš metus D. Trumpas atsitraukė nuo ankstesnės pozicijos, kad Ukraina turės atsisakyti dalies teritorijos, ir pareiškė, jog ji galėtų susigrąžinti visas Rusijai prarastas žemes. Tačiau vėliau jis ragino Kyjivą ir Maskvą sustoti esamose pozicijose bei baigti karą.

Liepos mėnesį D. Trumpas gyrė V. Zelenskį ir Ukrainą už atsparumą karo sąlygomis, tačiau rugsėjį jau reiškė nepasitenkinimą atakomis prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Pirmadienį jis dar kartą tvirtino, kad abi šalys yra susitarusios dėl paliaubų energetikos srityje, ir sakė, jog jos sutiko su tuo, nes jis taip nurodė.

Paklaustas apie Rusijos vykdomas atakas, D. Trumpas teigė turėsiantis išsiaiškinti situaciją, nes, jo vertinimu, pažeidimų padarė abi pusės.