Šildymo sezonas pareikalavo skaudžios kainos: ugniagesiai atskleidė, kada žūsta daugiausia žmonių

Prasidėjus šildymo sezonui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį į didesnį pavojų gyvenamuosiuose būstuose. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, per praėjusį šildymo sezoną tokių gaisrų padaugėjo 18 proc.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas nurodė, kad per praėjusį šaltąjį metų laikotarpį Lietuvoje kilo 5,3 tūkst. gaisrų. Juose žuvo 64 žmonės, o 115 gyventojų patyrė traumų.

Daugiausia aukų – kaimuose ir naktį

Pasak K. Aginto, 70 proc. gaisruose žuvusių žmonių gyveno kaimiškose vietovėse arba nedideliuose miesteliuose. Daugiausia gyvybių buvo prarasta tamsiuoju paros metu – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto.

Vidutinis gaisrų metu žūstančių žmonių amžius yra 65 metai.

Tarp dažniausiai pasikartojančių gaisrų priežasčių PAGD direktoriaus pavaduotojas išskyrė rūkymą lovoje, neatsargų elgesį su ugnimi, netinkamą šildymo įrenginių priežiūrą, elektros prietaisų gedimus bei perkrautą elektros instaliaciją.

Jis taip pat pabrėžė, kad 2026 m. sausis buvo skaudžiausias per du dešimtmečius: per šį mėnesį gaisruose žuvo 18 žmonių. Tai reiškia, kad sausį gyvybė buvo prarandama beveik kas antrą dieną.

K. Aginto teigimu, kai kuriais tragiškais atvejais iš aplinkinių gauta informacija leidžia įtarti, kad prieš gaisrą galėjo būti vartotas alkoholis. Tai, anot jo, galėjo prisidėti prie nelaimių kilimo.

PAGD ragina gyventojus atsargiai elgtis su ugnimi, tinkamai prižiūrėti šildymo įrangą ir nepamiršti žmonių, kuriems pagalba reikalinga labiausiai.

ELTA primena, kad birželį Seimas pritarė šilumos sezono pradžios ir pabaigos nustatymui įstatymu. Pastatuose su automatizuotais šilumos punktais sezonas truks nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

Lietuvos savivaldybėse esančiuose pastatuose, kuriuose tokie punktai neįrengti, šildymas pradėtas šią savaitę.