Maskvos patriarchato šešėlis Lietuvoje: ministrė atskleidė, kokių veiksmų ieškoma

Teisingumo ministerija svarsto teisines galimybes, kaip reguliuoti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad tam reikalinga platesnė diskusija ir skirtingų institucijų bendradarbiavimas.

Pasak ministrės, teisinio sprendimo būtina ieškoti, tačiau valstybės galimybės šioje srityje yra ribotos, nes Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės.

R. Tamašunienė teigė, kad Teisingumo ministerijoje jau vyko susitikimas su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu. Jo metu aptarti galimi sprendimai dėl grėsmių, kurios kyla ne vien iš Stačiatikių bažnyčios veiklos.

Ministrė taip pat įvertino Estijos sprendimą įstatymais apriboti su Maskvos patriarchatu siejamos Stačiatikių bažnyčios veiklą ir nutraukti jos ryšius su Maskva. Anot jos, Lietuvos ir Estijos aplinkybės nėra tapačios, todėl kitų šalių priemonių negalima tiesiog perkelti į Lietuvos teisinę sistemą.

Vis dėlto Lietuva, jos teigimu, ieško teisinių instrumentų, kurie padėtų reaguoti į grėsmes, susijusias su religinių bendruomenių veikla.

Ministrės vertinimu, Maskvos patriarchatui priklausanti Stačiatikių bažnyčios dalis ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nepalaikytų karo ir agresijos naratyvo, tačiau jos priklausomybė nuo Maskvos dėl to neišnyko.

R. Tamašunienė nurodė, kad galimi du keliai: taikyti teisinius apribojimus arba siūlyti alternatyvas tikintiesiems ir palaikyti dialogą su bendruomenėmis. Viena tokių alternatyvų, pasak jos, galėtų būti sparčiai auganti Konstantinopolio stačiatikių bažnyčia.

Teisingumo ministerija, ministrės teigimu, turi informacijos, kad su Maskvos patriarchatu susijusioje Stačiatikių bažnyčioje nebevartojami maldos žodžiai, skirti Maskvos patriarchatui ir patriarchui Kirilui. Vietoje to meldžiamasi už taiką ir vienybę Lietuvos Bažnyčioje.

Ji pridūrė, kad VSD šiuo metu vykdo išsamesnį tyrimą.

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė bažnyčios vadovybės nemalonės.

2022 m. vasarą Maskvos patriarchato sprendimu jie buvo pašalinti iš kunigų luomo, nes kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia nurodė, kad griežtos sankcijos kunigams skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.

Tai buvo pirmas toks atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkams paskirtos tokios nuobaudos.

Vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje priimtas sprendimas atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.

Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų pačių siekio tapti savarankiškomis.

VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius per šias vyskupijas skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.