Trumpas stato ant Putino: kodėl sandoris dėl rusiško dyzelino kelia audrą JAV

Likus trims savaitėms iki Kongreso rinkimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas rizikuoja politiškai, siekdamas susitarimo su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kurį nepalankiai vertina net didelė dalis paties D. Trumpo rinkėjų, rašo „Axios“.

Po spalio 9-osios, penktadienį vykusio, pokalbio su V. Putinu D. Trumpas, regis, pradėjo penkias dienas trukusią kampaniją, per kurią Maskvai darė diplomatinių nuolaidų ir viešai gynė Rusiją. Toks elgesys sulaukė demokratus ir respublikonus vienijančios kritikos tuo metu, kai Respublikonų partija gali netekti Kongreso kontrolės.

Kremlius gauna akivaizdžios naudos

„Axios“ kelia klausimą, kad Kremliaus nauda iš šios situacijos yra aiški, tačiau lieka neaišku, ką joje laimi pats D. Trumpas.

Energetikos ekspertai abejoja, ar susitarimas dėl rusiško dyzelino galėtų sumažinti kuro kainas, pakilusias dėl karo Irane. Tuo pat metu Europos sąjungininkės susiduria su stiprėjančiais Rusijos sabotažais, kibernetinėmis atakomis ir dronų incidentais Europos valstybėse.

D. Trumpo sprendimo motyvus dar labiau komplikuoja amerikiečių požiūris į Kremliaus šeimininką. Sausį atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 81 proc. 2024 metais už D. Trumpą balsavusių rinkėjų Rusijos prezidentą vertina neigiamai.

Nepaisydamas to, JAV prezidentas toliau teigia, kad Maskva yra labiau linkusi užbaigti karą. Pirmadienį jis sakė manantis, jog V. Putinas susitarimo nori labiau nei Volodymyras Zelenskis.

Politologas: Ukrainos tema iškilo dėl Trumpo veiksmų

Ekspertas teigė, kad D. Trumpui reikėjo atsakyti į klausimą dėl aukštų dyzelino kainų. Jo vertinimu, įprastas paaiškinimas būtų susijęs su įstrigusiu Jungtinių Valstijų karu prieš Iraną, nors D. Trumpas ne kartą skelbė šį karą jau užbaigęs.

Pasak eksperto, vietoje to buvo pasirinkta kaltinti V. Zelenskį ir Ukrainą, galbūt neįvertinus apklausų bei kitų aplinkybių. Tuomet Ukrainos ir jos prezidento klausimas iškilo itin ryškiai: net tarp respublikonų atsirado žmonių, kurie primena, kad Ukraina yra karo auka, o V. Zelenskis kovoja už savo šalį. Jie klausia, kodėl buvo sudarytas sandoris su V. Putinu dėl dyzelino.

A. Medalinskas „Žinių radijo“ laidoje sakė, kad problemą kelia ne vien pats susitarimas, bet ir jo ribota apimtis, kuri esminės situacijos neišsprendžia. Jo teigimu, kilo klausimas, kodėl V. Putinui dar kartą buvo nutiestas raudonas kilimas. Kai sandoris sulaukė griežto vertinimo, o respublikonai su demokratais ėmėsi bendrų diskusijų ir galimo bendro dokumento, kurio signatarų skaičius gali didėti, dėmesys buvo nukreiptas į V. Zelenskį.

Susitarimas dėl dyzelino tiekimo

Kremlius pranešė, kad per spalio 9 dieną vykusį pokalbį telefonu V. Putinas D. Trumpui pareiškė esąs pasirengęs tiekti naftą JAV ir pasaulio rinkoms.

Anksčiau D. Trumpas paskelbė, kad Rusijos vadovas sutiko tiekti dyzeliną Jungtinėms Valstijoms ir kitoms pasaulio rinkoms.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas, atsakingas už energetiką, teigė, jog Maskva nuo spalio JAV rinkai galėtų pateikti 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – 500 tūkst. tonų, o gruodį – 1 mln. tonų. Šie kiekiai atitinka sąlygas, kurias anksčiau nurodė D. Trumpas.

A. Novakas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad ilgainiui tiekimas galėtų išaugti iki 3 mln. tonų per mėnesį.

Zelenskis susitarimą pavadino silpnu

V. Zelenskis žurnalistams pareiškė, kad šis sprendimas yra nesąžiningas, nevertas partnerių ir, jo vertinimu, silpnas.

Jis pabrėžė, kad toks susitarimas reikštų papildomus pinigus Rusijos karui prieš Ukrainą. Pasak V. Zelenskio, tai skatina V. Putiną ir suteikia jam galimybę karą tęsti dar intensyviau.