CO2 terminalo likimas dar neaiškus: „KN Energies“ sprendimą planuoja 2028-ųjų pradžioje

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė „KN Energies“ galutinį sprendimą dėl iki 300 mln. eurų preliminarios vertės anglies dvideginio (CO2) terminalo statybos Klaipėdoje planuoja priimti 2028 metų pradžioje.

Energetikos viceministras Darius Indriūnas trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje teigė, kad investicinis sprendimas kol kas nėra priimtas. Jis pabrėžė, kad terminalas nebūtų statomas, jei galutinio sprendimo nepriimtų ir juo naudotis ketinančios komercinės įmonės.

Vis dėlto „KN Energies“ BNS patikslino, kad sprendimas numatomas ne kitais metais, kaip posėdyje minėjo viceministras, bet 2028 metų pradžioje.

Bendrovė nurodė, jog Klaipėdos CO2 perkrovos terminalo projektas šiuo metu yra vystymo stadijoje. Jau patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa, rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir baigiama priešprojektinių sprendinių FEED studija. Ji turėtų padėti tiksliau nustatyti techninius terminalo sprendinius, būtinus galutiniam investavimo sprendimui.

Pasak D. Indriūno, maždaug pusę „KN Energies“ planuojamų investicijų – apie 150 mln. eurų – tikimasi pritraukti iš Europos Sąjungos. Viceministras sakė, kad sprendimo dėl finansavimo buvo laukiama iki šių metų lapkričio pabaigos.

Tačiau „KN Energies“ komunikacijos vadovė Milda Ancevičė BNS nurodė, kad paraiška Europos Komisijai pateikta rugsėjo pabaigoje, o atsakymo bendrovė tikisi 2027 metų pradžioje.

Projektą paskatino verslo poreikiai

Viceministras pažymėjo, kad CO2 terminalo iniciatyva kilo iš verslo, o ne savaime iš „KN Energies“. Pagrindine suinteresuota įmone jis įvardijo „Akmenės cementą“, tačiau susidomėjimą taip pat yra išreiškę stiklo gamintojai. D. Indriūno teigimu, prie projekto galėtų prisijungti ir Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ bei kitos įmonės.

„KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė informavo, kad vyksta derybos su Danijos bendrove „TotalEnergies“ dėl CO2 saugojimo jos vystomoje „Bifrost“ saugykloje. Vis dėlto galutinį sprendimą, į kurią saugyklą gabenti CO2, priimtų pačios pramonės įmonės – terminalo klientai.

Anot R. Tumėnienės, šiuo metu analizuojama netoli Danijos krantų vystoma „TotalEnergies“ geologinė saugykla, kurios veiklos pradžia sutaptų su numatoma Klaipėdos terminalo data – 2032 metais.

D. Indriūnas taip pat pranešė, kad su „TotalEnergies“ planuojama pasirašyti memorandumą dėl saugyklos naudojimo.

Kaip anksčiau rašė BNS, nuo 2037 metų terminale numatoma surinkti daugiau nei 16 mln. tonų Lietuvos cemento pramonės CO2 emisijų, arba po 0,8 mln. tonų kasmet.

Įgyvendinus projektą, Lietuva taptų pirmąja Baltijos valstybe, turinčia visą CO2 surinkimo ir transportavimo sistemą. Šių metų gegužę Vyriausybė projektą jau pripažino valstybei svarbiu.

Energetikos ministerija teigia, kad terminalas padėtų šalies pramonei mažinti taršą neiškeliant gamybos į užsienį bei išlaikant konkurencingumą. Taip pat jis mažintų priklausomybę nuo taršos leidimų kainų svyravimų ir prisidėtų prie klimato kaitos bei taršos mažinimo problemų sprendimo.