Deficito riba gali būti peržengta: Sinkevičius renkasi saugumą, o ne „buhalterinį švarumą

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybei būtų svarbu išlaikyti Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse numatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribą, tačiau augančios išlaidos gynybai ir kiti valstybės įsipareigojimai šį tikslą daro sunkiai pasiekiamą. Jo vertinimu, sprendžiant tarp finansinės drausmės ir šalies saugumo, pirmenybė turėtų atitekti saugumui.

Ketvirtadienį „Žinių radijui“ premjeras sakė, kad Vyriausybė siekė ir tebesiekia neperžengti įprastos 3 proc. BVP ribos, tačiau tam įtakos turi reali situacija.

Anot M. Sinkevičiaus, deficito ribos laikymąsi apsunkina ne vien poreikis daugiau lėšų skirti gynybai. Tam reikšmingi ir ankstesni sprendimai dėl indeksavimo bei valstybės įsipareigojimai švietimo sektoriui. Premjero teigimu, šios aplinkybės leidžia manyti, kad sutalpinti deficitą į 3 proc. ribą būtų vargiai įmanoma.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog fiskalinė drausmė nėra vertinama tik pagal biudžeto deficitą – taip pat svarbi valstybės skola ir viešųjų išlaidų augimo tempas.

Vis dėlto Vyriausybė neplanuoja keisti mokesčių sistemos. M. Sinkevičius nurodė, kad mokesčiai nebus liečiami, o mažinti suplanuotas išlaidas būtų nelengva, nes valstybė yra įsipareigojusi gynybai, senjorams, statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams ir Šeimos paketui. Premjeras teigė nežinantis, kurios iš šių sričių galėtų būti atsisakyta be skaudžių pasekmių.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva šioje situacijoje nėra išskirtinė. Pasak M. Sinkevičiaus, nemaža dalis ES valstybių peržengia deficito ribas, todėl Lietuva nėra anomalija.

Premjero teigimu, dabartinės geopolitinės aplinkybės verčia spręsti, kam skirti pirmenybę – siekti griežto fiskalinio tvarumo ar užtikrinti visuomenės saugumą ir pasirengimą gynybai. Jei tektų rinktis tarp visuomenės saugumo bei pasirengimo gynybai ir fiskalinio tobulumo, jis rinktųsi saugumą.

Paklaustas apie galimas didesnio deficito pasekmes, tarp jų galimą valstybės kreditingumo blogėjimą ir brangesnį skolinimąsi, M. Sinkevičius pripažino, kad kiekvienas politinis sprendimas turi kainą ir gali sukelti įvairių padarinių.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybė neketina sprendimų pasekmių perleisti būsimiems valdantiesiems. Pasak premjero, dabartinė koalicija turi ambicijų tęsti politinę veiklą ir po 2028 metų Seimo rinkimų, todėl finansinio tvarumo klausimo neketina palikti kitiems.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, pristatydamas svarbiausias 2027 metų valstybės biudžeto kryptis, M. Sinkevičius buvo užsiminęs, kad valdžios sektoriaus deficitas gali pasiekti 3,8 proc. BVP. Tai reikštų Mastrichto kriterijuose nustatytos 3 proc. ribos viršijimą.

Finansų ministras Taurimas Valys tikslaus planuojamo deficito kol kas neįvardija, tačiau atkreipia dėmesį, kad su tokiais sunkumais susiduria ir kitos ES šalys. Jo duomenimis, 12 Bendrijos valstybių jau prognozuoja, kad kitąmet viršys 3 proc. deficito ribą.

Ministras taip pat yra nurodęs, kad Lietuva siekia pasinaudoti ES fiskalinių taisyklių išimtimis, taikomomis dėl išaugusių gynybos išlaidų ir ypatingos saugumo padėties.

Vyriausybės pateiktame 2027 metų biudžeto plane gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, šis finansavimas turėtų būti 36 mln. eurų didesnis.