Gynybos milijonai stringa eilėse: kodėl iki spalio panaudota tik 52 proc. lėšų?

Nors Lietuvos gynybos finansavimas kasmet auga, ginkluotės įsigijimai ir toliau vėluoja. Spalio 14 dienos duomenimis, panaudota 52 proc. visų suplanuotų asignavimų. Politikų teigimu, tokia situacija kartojasi ne vienus metus, o ją lemia ir užsitęsusios procedūros, ir gamintojų eilės.

Sisteminė problema nesibaigia

T. Martinaitis teigė, kad didelė dalis metų pabaigoje dar nepanaudotų lėšų rodo sistemines problemas, kurios tęsiasi jau kelias Vyriausybių kadencijas. Jo teigimu, 52 proc. rodiklis spalio 14-ąją yra geresnis nei 2025 ir 2024 metais, tačiau, artėjant metų pabaigai, vis tiek kelia klausimų.

Pasak jo, gavus biudžetą ir pradėjus planuoti pirkimus, ilgai trunka įvairūs derinimai. Dėl šios priežasties nemažai sandorių užbaigiama tik paskutiniais metų mėnesiais.

Per savaitę panaudotų lėšų dalis išaugo nuo nepilnų 45 proc. iki 52 proc. T. Martinaitis negalėjo tiksliai pasakyti, kas nulėmė tokį šuolį, tačiau pabrėžė, kad dideli gynybos pirkimai gali smarkiai pakeisti bendrą statistiką. Priešlėktuvinės gynybos sistemos, tankai ir kovos mašinos dažnai kainuoja daugiau nei 100 mln. eurų, todėl vien avanso sumokėjimas už sėkmingai įvykdytą pirkimą gali gerokai padidinti biudžeto panaudojimo rodiklį.

Gamyba trunka metus, o valstybės laukia eilėse

A. Pocius sutiko, kad tokios problemos krašto apsaugos sistemoje kartojasi metai iš metų. Jo teigimu, net ir esant dideliam poreikiui įsigyti svarbią įrangą, Lietuva priklauso nuo gamintojų galimybių.

Gamintojams vėluojant pristatyti prekes, suplanuotų lėšų panaudoti nepavyksta, net jei pinigai jau numatyti mokėjimams. Tokiais atvejais finansininkams tenka perskirstyti lėšas į sritis, kuriose pirkimus galima įvykdyti iš karto.

Didžiausi įsigijimai, įskaitant svarbiausius oro gynybos elementus, yra ilgai gaminami. Tokių priemonių neįmanoma pagaminti per mėnesį – jų tiekimas planuojamas metams ar net keleriems metams į priekį. Be to, užsakymų gamintojams yra pateikusios daugybė valstybių, o NATO rytinio flango šalys jau laukia savo eilėse.

A. Pocius pabrėžė, kad dalis kliūčių nepriklauso nuo Lietuvos, tačiau kai kuriuos procesus būtų galima spartinti trumpinant procedūras. Anot jo, atsakingi pareigūnai galėtų tiesiogiai derėtis su kitomis valstybėmis dėl vietos gamintojų eilėse, ypač su šalimis, kurioms grėsmė nėra tokia didelė kaip Lietuvai, turinčiai sieną su Rusija ir Baltarusija.

Jo teigimu, praktikoje jau yra buvę atvejų, kai valstybės sutiko perleisti savo vietą eilėje, o vėliau gauti Lietuvai skirtą užsakymą.

Siūloma mažinti biurokratiją

T. Martinaitis nurodė, kad tokios derybos jau vyksta. Jis pažymėjo, kad ministras Kaunas sulaukia kritikos dėl dažnų komandiruočių ir užsienio vizitų, tačiau būtent šie kontaktai reikalingi tam, kad prireikus būtų galima greičiau tartis dėl ginkluotės ar gynybos sistemų ir galimų pokyčių laukimo eilėse.

Šiemet, susidūrus su dronų pavojumi ir jiems pradėjus skristi į Lietuvos teritoriją, Vyriausybė leido tam tikras priešdroninės gynybos sistemas įsigyti apeinant viešųjų pirkimų procedūras. Vis dėlto T. Martinaitis pabrėžė, kad tai gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais ir neturi tapti įprasta praktika.

Anot jo, ministras Kaunas yra parengęs viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama atsisakyti perteklinės biurokratijos ir sudaryti galimybes pirkimus atlikti greičiau. Tačiau jis pripažino, kad dėl tokių pokyčių gali kilti klausimų ir opozicijai, ir politiniams oponentams.

T. Martinaitis taip pat atkreipė dėmesį į didelę konkurenciją gynybos pramonėje: įmonės turi savo lobistus ir ne visi rinkos dalyviai yra suinteresuoti spartinti procedūras, nes pirmiausia siekia naudos sau.

Opozicija žada paramą, bet įžvelgia trukdžius

A. Pocius teigė, kad konservatoriai palaikė svarbiausius valdančiųjų sprendimus nacionalinio saugumo ir gynybos srityse, įskaitant pernykštį biudžetą bei pagrindinius pirkimus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad dalis kritikos valdantiesiems kyla iš jų pačių koalicijos aplinkos.

Jo teigimu, buvę „Nemuno aušros“ atstovai, anksčiau priklausę koalicijai, o dabar esantys opozicijoje, kelia skaidrumo ir audito klausimus. A. Pocius mano, kad auditų reikalavimai ir kiti tokie procesai užima laiko bei kartais lėtina įsigijimus.

Jis taip pat pabrėžė, kad Gynybos resursų agentūroje dirbantys žmonės gali baimintis lanksčiau vertinti kai kuriuos apribojimus, nes gali sulaukti kaltinimų dėl netinkamai ar ne laiku atliktų procedūrų. Pasak A. Pociaus, politinė kritika ir įsikišimas kai kuriais atvejais tampa kliūtimi įsigyti svarbiausią įrangą.

Politikas akcentavo, kad geopolitinė padėtis negerėja: dronai jau skraido ne tik į Ukrainą, bet ir į kitas NATO bei Europos Sąjungos valstybes. Todėl, jo vertinimu, būtina sudaryti sąlygas planuojamus įsigijimus atlikti laiku. A. Pocius teigė, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai supranta grėsmes Lietuvai, jos kaimynams ir sąjungininkams bei yra pasirengę prisidėti ieškant sprendimų, kurie leistų greičiau įsigyti suplanuotą ginkluotę.