Latvija kelia ultimatumą ES: be papildomų milijardų sienų saugoti skolon neketina

Latvija derybose dėl Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto ir toliau sieks, kad Bendrijos rytiniam flangui stiprinti būtų skirta papildomai 7 mlrd. eurų. Į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje ketvirtadienį atvykęs ministras pirmininkas Andris Kulbergas teigė, kad šio reikalavimo Latvija neatsisakys.

Pasak premjero, Europa negali tikėtis, jog Latvija ilgą laiką savo ir kartu ES išorinės sienos saugumą užtikrins skolintais pinigais. A. Kulbergas pabrėžė manantis, kad toks prašymas yra pagrįstas ir įgyvendinamas, nes silpna Latvijos siena reikštų silpnesnę visą Europą.

Anksčiau kalbėdamas Latvijos parlamento komisijoje jis nurodė, kad papildomo finansavimo poreikį lemia Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės pasekmės ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.

Premjeras rėmėsi Europos Komisijos (EK) skaičiavimais: prie rytinės ES išorės sienos esančiose narėse dėl geopolitinės grėsmės infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė nei ES vidurkis. Tuo metu vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2022–2023 metais buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visai ES.

A. Kulbergo vertinimu, per septynerius metus Latvijos ekonomikai padaryta žala sudaro apie 7,43 mlrd. eurų. Dėl to šalis derybose prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomų lėšų, o visos ES rytinio flango šalys iš viso siekia 54 mlrd. eurų.

Latvijos poziciją, anot A. Kulbergo, remia Lietuva ir Estija. Paramą taip pat yra išreiškusios Suomija, Lenkija bei Rumunija.

Baltijos valstybių iniciatyva Europos Vadovų Tarybos išvadose jau atsirado nuostata, pripažįstanti ypatingą rytinio flango situaciją.

Premjeras pažymėjo, kad papildomi pinigai padėtų Latvijai finansuoti svarbiausius poreikius, tarp jų – žemės ūkio sektorių ir kariniu požiūriu strategiškai reikšmingą projektą „Rail Baltica“.

Vis dėlto A. Kulbergas pripažino, kad pasiekti susitarimą dėl būsimo ES daugiamečio biudžeto nebus paprasta. Šiuo metu siūlomam jo dydžiui priešinasi kelios šalys, mokančios įmokas į ES biudžetą.

Bendro susitarimo tikimasi šių metų gruodį, o artimiausias derybų etapas numatytas spalį.

EK yra pasiūliusi maždaug 1,76 trln. eurų 2028–2034 metų biudžetą, apskaičiuotą 2025 metų kainomis ir įvertinus infliaciją. Šiai daugiametei finansinei programai būtinas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.

Dabartinį EK pasiūlymą nepriimtinu laiko fiskalinio taupumo politikos besilaikančių valstybių grupė, dažnai vadinama taupiosiomis ES narėmis.