Paveldėtas turtas gali įsprausti į kampą: mokestį kartais būtina sumokėti dar prieš perimant butą

Paveldėtas būstas ar santaupos dažnai atrodo kaip finansinis palengvėjimas, tačiau kai kuriems įpėdiniams pirmiausia tenka rasti pinigų mokesčiui. Jo suma gali siekti kelis tūkstančius eurų, o sumokėti gali reikėti dar nebaigus paveldėjimo formalumų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vertinimu, kai kuriems asmenims už 100 tūkst. eurų vertės palikimą tektų sumokėti 3 350 eurų paveldimo turto mokesčio. Prievolė priklauso nuo to, iš ko turtas paveldimas.

Mokestį gali tekti sumokėti dar neįgijus turto

Jeigu žmogus paveldi butą, tačiau neturi lėšų mokesčiui, parduoti būstą ir taip padengti prievolę ne visuomet pavyks. Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė atkreipia dėmesį, kad mokestis turi būti sumokėtas iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, vadinasi, dar prieš įforminant nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Įstatymas leidžia savivaldybės tarybai atleisti nuo šio mokesčio arba jo mokėjimą atidėti. Vis dėlto, nesulaukus tokio sprendimo, įpėdinis gali negalėti įforminti paveldėjimo ir parduoti turto tam, kad sukauptų lėšų mokesčiui.

Savivaldybės taryba gali sumažinti mokestį, o jo mokėjimą atidėti ne ilgiau nei vieniems metams nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

Kas nuo paveldimo turto mokesčio atleidžiami?

Vienodos vertės būstą paveldėję asmenys gali susimokėti nevienodai: tai lemia jų giminystės ryšys su palikėju. S. Dagilytės teigimu, Lietuvoje galioja viena palankiausių paveldimo turto apmokestinimo sistemų, nes artimiems giminaičiams net ir didelės vertės palikimas nėra apmokestinamas.

VMI vadovas Martynas Endrijaitis nurodo, kad mokestis netaikomas, kai turtą paveldi sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai ar seserys. Lengvata taip pat galioja įvaikiams, įtėviams, globėjams, rūpintojams, globotiniams ir rūpintiniams.

Tačiau paveldėjus turtą iš tetos, dėdės, pusbrolio ar draugo, ši išimtis netaikoma. S. Dagilytė pažymi, kad šeimos nariams skirtos lengvatos taikomos ir daugelyje kitų valstybių, tačiau paprastai jos būna siauresnės: numatomi mažesni tarifai arba neapmokestinama tik dalis turto vertės.

Nuo kokios sumos skaičiuojamas mokestis?

Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas ne nuo visos palikimo vertės. M. Endrijaičio teigimu, apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. paveldėto turto vertės, iš jos pritaikius 3 tūkst. eurų neapmokestinamąją sumą.

Mokesčio tarifas nustatomas pagal 70 proc. turto vertės, dar neatskaičius 3 tūkst. eurų lengvatos. Jei ši vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas, o ją viršijus – 10 proc. tarifas. Jis taikomas visai sumai, likusiai po lengvatos pritaikymo.

VMI pateikė keturis skaičiavimo pavyzdžius asmenims, kuriems netaikoma artimųjų lengvata. Jeigu 70 proc. paveldėjimo vertės neviršija 3 tūkst. eurų, mokesčio mokėti nereikia net ir tuomet, kai įpėdinis nėra artimas giminaitis.

Kokios sumos fiksuojamos Lietuvoje?

VMI duomenimis, 2025 metais užfiksuota paveldimo turto vertė svyravo nuo 1 euro iki maždaug 2,85 mln. eurų. Už didžiausios vertės turtą apskaičiuotas 199 493 eurų paveldimo turto mokestis.

Bendra VMI užfiksuoto paveldimo turto vertė 2025 metais siekė 132,54 mln. eurų. Mokėtojų skaičius beveik nekito: 2025 metais surinkta daugiau mokesčio nei 2023 metais, bet mažiau nei 2024 metais. 2026 metų statistika apima tik dalį metų.

VMI vadovas aiškina, kad brangstant nekilnojamajam turtui ir kitiems paveldimiems objektams, bendra palikimo vertė dažniau peržengia įstatyme numatytas ribas. Dėl to, taikant 5 proc. arba 10 proc. tarifus, auga ir surenkamo mokesčio sumos.

Kodėl paveldimo turto vertė gali augti?

Tam įtakos turi dvi aplinkybės: brangstantis būstas bei kitas turtas ir mažesnis vaikų skaičius šeimose. Dėl to didesnės vertės palikimas ateityje gali būti padalijamas mažesniam skaičiui žmonių.

Tokios tendencijos reikštų, kad paveldėjimo mokesčiai galėtų sudaryti didesnę valstybių pajamų dalį. 2024 metais paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai ES ir EBPO valstybėse vidutiniškai sudarė 0,4 proc. visų valdžios pajamų.

Vis dėlto šie mokesčiai nėra populiarūs. EBPO apklausoje, atliktoje 27 šalyse, mažiau nei trečdalis respondentų turtingiausiems gyventojams taikomus paveldėjimo ir dovanojimo mokesčius įvertino kaip teisingus arba labai teisingus.

Ar Lietuvoje numatomi pakeitimai?

Finansų ministerija naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad Vyriausybės programoje paveldimo turto apmokestinimo pakeitimų nėra numatyta.

Ministerija kartu pabrėžė, jog, kaip ir kitų mokesčių atveju, būtina periodiškai įvertinti, ar dabartinė sistema išlieka proporcinga ir atitinka savo tikslus. Vertinant ją reikėtų atsižvelgti ne tik į turto kainų augimą, bet ir į realią paveldimo turto struktūrą, paveldėtojų mokumą bei administracinę naštą.

Finansų ministerijos teigimu, argumentai už didesnius paveldimo turto mokesčius siejami su teisingesniu mokestinės naštos paskirstymu, turto koncentracijos mažinimu ir neutralesniu poveikiu ekonomikos augimui. Galimos papildomos pajamos priklausytų ne vien nuo turto vertės augimo, bet ir nuo paveldėjimo apimčių, paveldėtojų struktūros, lengvatų, tarifų, turto vertinimo metodikos bei gyventojų elgsenos.

Pardavus paveldėtą būstą gali atsirasti GPM

Net ir tais atvejais, kai pats paveldėjimas neapmokestinamas, pardavus gautą būstą gali tekti mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei pardavimo pajamoms netaikoma lengvata.

S. Dagilytė pateikia pavyzdį: jei vaikai paveldi 100 tūkst. eurų vertės butą, paveldimo turto mokesčio jiems mokėti nereikės. Tačiau po metų būstą pardavus už 120 tūkst. eurų, GPM būtų skaičiuojamas nuo 20 tūkst. eurų skirtumo, o ne nuo visos 120 tūkst. eurų pardavimo sumos.

Apmokestinamąjį skirtumą gali mažinti dokumentais pagrįstos įstatymo leidžiamos išlaidos, pavyzdžiui, privalomi mokėjimai notarui arba išlaidos turto registravimui.