Trumpo ir Zelenskio įtampa pasiekė naują ribą: Briuselyje Ukraina telkia Europos paramą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime mėgina suburti Europos partnerius, didėjant nesutarimams su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.

Įtampa sustiprėjo V. Zelenskiui paskelbus, kad Kyjivas nebesilaikys D. Trumpo raginimų neatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Kyjivo ir Vašingtono santykiai pablogėjo dar praėjusią savaitę, kai D. Trumpas sušvelnino Rusijai taikomas sankcijas mainais į Maskvos pažadą pasaulinėms rinkoms pateikti didelį dyzelino kiekį.

Ukrainos visuomenės nepasitenkinimą taip pat paaštrino svarbios JAV palydovinės sistemos veikimo nesklandumai, kurie apsunkino kariuomenės pastangas gintis nuo intensyvių Rusijos bombardavimų.

Interviu leidiniui „Financial Times“ V. Zelenskis nurodė, kad pauzė atakuojant Rusijos naftos perdirbimo gamyklas baigėsi, nes Maskva nesilaiko D. Trumpo paskelbtų paliaubų, susijusių su smūgiais energetikos infrastruktūrai.

D. Trumpas Ukrainos atnaujintas atakas pavadino gėdingomis ir pareiškė, kad jos kelia energijos kainas pasaulyje. Ketvirtadienį paskelbtame pokalbyje su „Newsmax“ jis teigė, jog susitarti su V. Zelenskiu, jo manymu, sunkiau nei su Vladimiru Putinu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su V. Zelenskiu pabrėžė, kad Ukrainai būtina suteikti visas priemones, reikalingas jos gynybai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas internete ukrainiečiams ir jų prezidentui užtikrino, kad jie nėra vieni.

Ketvirtadienį Ukrainos vadovas Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte bei surengė keletą dvišalių pokalbių su Europos valstybių lyderiais. Penktadienį jis dalyvaus ES viršūnių susitikime.

V. Zelenskis teigė, kad Europoje visi siekia karo pabaigos, tačiau tam būtinas didesnis realus spaudimas Rusijai ir stipresnė gynybinė pagalba Ukrainai. Anot jo, šiuo metu ypač svarbu veikti drauge, kad būtų išsaugotos gyvybės.

„Maksimalus naikinimas“

Po susitikimo su E. Macronu Briuselyje V. Zelenskis pranešė, kad Kremlius Lucke surengė dar vieną dronų ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl jos kilo elektros tiekimo sutrikimų.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Rusija demonstratyviai atmetė JAV prezidento pasiūlymą dėl energetinių paliaubų. Jo teigimu, Maskva naudojasi „Starlink“ veikimo problemomis, kad maksimaliai naikintų viską, kas užtikrina kasdienį gyvenimą.

Kremlius savo ruožtu apkaltino Ukrainą žlugdant JAV taikos iniciatyvas, tęsiant smūgius naftos perdirbimo gamykloms. Rusijos pareigūnai pranešė, kad į pietus nuo Maskvos esanti naftos perdirbimo gamykla buvo užpulta dronu ir joje kilo gaisras.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Kyjivas ir toliau smūgiuoja tokiems objektams. Jo vertinimu, tai kelia rimtą prieštaravimą Jungtinių Valstijų ir amerikiečių derybininkų pastangoms pradėti taikos procesą.

Kyjivo gyventojai naujienų agentūrai AFP kalbėjo pastebintys pasikeitusį Vašingtono požiūrį į Ukrainą. Trisdešimtmetė Aliona Nikitina sakė mananti, kad JAV atstovai į situaciją galėtų žvelgti kitaip, jei kelias dienas patys patirtų naktinius išpuolius, elektros tiekimo nutraukimus ir gyvenimą be šviesos.

Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos, įskaitant jos sostinę, apšaudymą. Tai lemia daugiau civilių aukų ir trikdo kasdienį gyventojų gyvenimą.

Ginčas dėl palydovų

Šią savaitę Ukrainoje didelį pasipiktinimą sukėlė palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ apribojimai. Kariuomenė šia sistema naudojasi aptikdama artėjančias Rusijos atakas ir koordinuodama veiksmus fronte.

Gynybos pareigūnai patvirtino, kad JAV pagrasino nutraukti dalijimąsi žvalgybos duomenimis, jeigu Ukraina tęs tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Technologijų milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), taip pat raginęs pakeisti V. Zelenskį valstybės vadovo poste, pareiškė, kad jo bendrovė „SpaceX“ nėra susijusi su jokiais „Starshield“ veikimo sutrikimais.

Jis nurodė, kad „Starshield“ sistemos priklauso JAV vyriausybei ir yra jos kontroliuojamos. E. Musko teigimu, greičio ar naudojimo apribojimus nustato JAV kariuomenė, o galutinis sprendimas priklauso JAV prezidentui, turint omenyje D. Trumpą.

Ukraina „SpaceX“ sistemą „Starshield“ naudoja ryšiui mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose bei dronams perėmėjams. Ši sistema yra atskira nuo civilinės „Starlink“ palydovinio ryšio sistemos, kurią Ukraina taip pat naudoja, tačiau ne puolamosioms operacijoms.

Pareigūnai teigė, kad trečiadienį sumažėjęs ryšio greitis turėjo įtakos komunikacijai.