Du JAV batalionai Lietuvoje: ekspertai atskleidė, kas iš tiesų lemia mūsų saugumą

Į Lietuvą atvyks nauja JAV karių rotacija. Šalyje numatoma dislokuoti du amerikiečių batalionus, kuriuos sudarys daugiau nei tūkstantis karių. Jų buvimas stiprina Lietuvos saugumą, tačiau Donaldo Trumpo sprendimai Rusijos ir Ukrainos klausimais sulaukia kritikos. Lietuvos vadovai taip pat nepalankiai įvertino JAV prezidento sprendimą panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui, spaudimą Ukrainai bei vienašališkai paskelbtas energetines paliaubas.

NATO pajėgos Lietuvoje ir saugumo garantijos

A. Valionio vertinimu, kuo daugiau Lietuvoje yra NATO, JAV ir kitų sąjungininkų karių, tuo saugiau gali jaustis šalies gyventojai. Prie saugumo prisideda ir oro policijos, kuri, anot jo, dabar veikiau galėtų būti vadinama oro patruliu dėl pakitusios funkcijos, veikla.

Jis pabrėžė, kad Lietuva ir kitos mažos Baltijos valstybės neturi galimybės savarankiškai apsiginti. Todėl esminė saugumo atrama yra NATO, transatlantinis ryšys ir sąjungininkų karinis buvimas regione. Agresijos ar išpuolio atveju Lietuvoje esantys amerikiečių ir vokiečių kariai iš karto įsitrauktų į gynybą.

Vis dėlto A. Valionis akcentavo, kad Lietuva privalo rūpintis ir savo gynyba. Dėl to auga išlaidos ginkluotei bei jos įsigijimams. Jo teigimu, svarbu, kad šalis ginkluotųsi racionaliai ir pagal šiuolaikinius poreikius. Lietuva, kaip ir Lenkija, kai kuriose lentelėse nurodoma tarp valstybių, gynybai skiriančių 4 proc.; Lenkijos rodiklis pateikiamas kiek didesnis.

Tai, pasak jo, rodo, kad Lietuva tarp NATO šalių laikoma viena iš įsipareigojimus kruopščiai vykdančių valstybių. Tačiau užsienio ir saugumo politikoje išlieka dvejopas vaizdas: viena vertus, nerimą kelia Donaldo Trumpo ir jo aplinkos pareiškimai, kita vertus, Varšuvoje pasibaigusiame NATO saugumo forume NATO karinių pajėgų vadas generolas Grinkevičius aiškiai pareiškė, kad atgrasymo planai įgyvendinami ir bus tęsiami.

Vieša D. Trumpo kritika – politinė klaida?

A. Valionio teigimu, Lietuvos vadovai nėra vieninteliai, kritikuojantys D. Trumpo sprendimus. Panašių pareiškimų yra išsakiusi Kaja Kallas ir Lenkijos vicepremjeras bei užsienio reikalų ministras Sikorskis.

Tačiau jis laikosi nuomonės, kad aukščiausio rango politikai turėtų itin atsargiai reikšti savo poziciją viešumoje. Diplomatai, anot jo, prieš ką nors pasakydami turi daug kartų apsvarstyti savo žodžius. Nuomonėms išsakyti yra ir kiti būdai – parlamento rezoliucijos, pareiškimai ar analitikų vertinimai.

Jo vertinimu, premjero ir kitų politikų pareiškimai nebuvo tragiška klaida, tačiau tai buvo politinė klaida. Aukšto rango politikai turėtų stengtis palikti kuo daugiau atvirų durų ir neriboti savo galimybių veikti artimiausioje ateityje.

A. Valionis pabrėžė, kad politika dažnai vyksta neviešai – per derybas ir pokalbius. Viešai išsakytos pozicijos vėliau gali apsunkinti galimybes ką nors keisti. Jo manymu, politikams reikia daugiau kalbėtis tarpusavyje, su europiečiais, amerikiečiais ir kitais Vakarų partneriais, o ne politinių galimybių stoką kompensuoti viešaisiais ryšiais.

Palankumas Rusijai nepriklauso nuo Ukrainos lyderio

A. Kumpio teigimu, kalbant apie D. Trumpo santykį su V. Zelenskiu, svarbiau kelti klausimą dėl jo požiūrio į V. Putiną ir Rusiją. Asmeninės simpatijos gali turėti reikšmės, tačiau, anot eksperto, kalbama apie gerokai platesnius dalykus.

Jis tvirtino, kad istoriniame kontekste sunku rasti momentų, kai D. Trumpas nebūtų reiškęs palankumo Rusijai ar būtų aiškiai pasisakęs prieš ją. Tokia laikysena, jo vertinimu, būdinga ne tik pačiam D. Trumpui, bet ir jo aplinkai.

A. Kumpis priminė Tuckerio interviu su V. Putinu. Nors dabar Tuckeris ir D. Trumpas yra susipykę, anksčiau jis buvo vienas žinomiausių D. Trumpo rėmėjų. Per pokalbį su V. Putinu Tuckeris, pasak A. Kumpio, palankiai reagavo į Rusijos pretenzijas Ukrainai.

Eksperto vertinimu, Rusijai palankus požiūris iš esmės nesikeistų nepriklausomai nuo to, kas vadovautų Ukrainai. Konflikto esmė yra Rusijos keliami reikalavimai, o D. Trumpas yra sakęs, kad siekiama tokio Ukrainos lyderio, kuris sudarytų susitarimą su Rusija. Vienas iš Rusijos reikalavimų yra Donbaso perdavimas.

Spaudimas Ukrainai ir Rusijos reikalavimai

A. Kumpis JAV spaudimą Ukrainai dėl „Starlink“ ir žvalgybinės informacijos vertina kaip reikalavimą valstybei nesiginti. Jo nuomone, toks scenarijus yra nesuvokiamas.

Jis abejojo argumentais, kad Rusiją prie derybų stalo galėtų atvesti galimybė eksportuoti naftą, jei Ukraina neberengtų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas. A. Kumpis pabrėžė, kad pagrindinė V. Putino sąlyga išlieka Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso.

Anot jo, Rusija reikalauja, kad Ukraina paliktų Donbasą ir išvestų pajėgas iš dar neokupuotų teritorijų, o tik po to būtų galima pradėti pokalbius. Klausimai dėl naftos eksporto ar sankcijų panaikinimo, jo teigimu, yra tik vėlesni reikalavimai.

Įtempta naktis Kyjive ir augantis pažeidžiamumas

M. Milta pranešė, kad pastaroji naktis Kyjive buvo įtempta. Didžiausią nerimą kelia tai, jog tiek vakar, tiek užvakar dalis dešiniajame krante gyvenančių Kyjivo gyventojų pirmiausia išgirdo balistinės raketos sprogimą, o tik tada – oro pavojaus signalą.

Užvakar tai įvyko maždaug devintą valandą vakaro, vakar – apie vienuoliktą valandą vakaro. Įprastai seka būna priešinga: iš pradžių paskelbiamas oro pavojus, o vėliau girdimi numuštų raketų sprogimai.

M. Milta pripažino, kad nerimą kelia ir galimas ryšys su tuo, jog Ukraina negavo žvalgybinės informacijos iš sąjungininkų. Kai tokios situacijos kartojasi dvi dienas iš eilės, žmonės kitaip vertina savo apsaugos lygį.

Pasitikėjimas oro gynyba ir Ukrainos kariuomene tarp ukrainiečių, anot jo, nėra išnykęs. Sociologiniai tyrimai rodo itin aukštą pasitikėjimą Ukrainą ginančiais žmonėmis – tiek kovojančiais fronte, tiek saugančiais šalies oro erdvę ar veikiančiais vandenyje. Vis dėlto tokie incidentai sustiprina pažeidžiamumo jausmą.

Per vieną naktį buvo paleistos 39 balistinės raketos, o tai yra itin didelis krūvis. Ukraina turi „Patriot“ sistemas, tačiau stinga perėmėjų, kuriais būtų galima numušti balistines raketas. Taip pat toliau naudojami reaktyviniai dronai.

Pranešta ir apie šiąnakt įvestus „Starlink“ ryšio apribojimus. Dėl jų Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose dalijamasi karinių dalinių informacija, kad apribojimai itin apsunkina ukrainiečių galimybes apsisaugoti nuo reaktyvinių dronų.

M. Milta teigimu, žmonių rūpestį dar labiau didina tai, kad jau spalio viduryje ribojamas elektros tiekimas. Jis pats kalbėjo iš biuro, nes namuose neturėjo elektros. Šildymo sezonas dar neprasidėjo, o žiema dar neįsibėgėjo, todėl daugelio civilių didmiesčiuose pokalbių centre jau atsidūrė klausimas, kaip pavyks išgyventi artėjančią žiemą.