Lietuva atsidūrė ES dugne: skurdo rizika palietė apie 653 tūkst. gyventojų

Lietuvoje skurdo riziką patiria maždaug kas penktas žmogus, o praėjusiais metais šis rodiklis buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, praneša Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT).
Skurdo rizikos lygis per metus išaugo
NSMOT direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, pagal ankstesnių metų gyventojų pajamas skaičiuojamas skurdo rizikos lygis pernai Lietuvoje siekė 22,6 proc. Tai yra 1,1 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais.
Didesnis rodiklis šalyje buvo registruotas tik prieš septynerius metus – tuomet jis sudarė 22,9 proc. A. Adomavičienė spaudos konferencijoje penktadienį pažymėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos skurdo rizikos rodiklis nuolat laikosi ties maždaug 20 proc. riba, tačiau reikšmingo proveržio pasiekti nepavyko.
Praėjusiais metais skurdo rizikos riba vienam asmeniui buvo 699 eurai per mėnesį. Dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimai ji siekė 1468 eurus. Žemiau šios ribos gyveno apie 653 tūkst. šalies gyventojų.
Nuo ES vidurkio Lietuva atsilieka 6,3 punkto
Pasak A. Adomavičienės, pastaraisiais metais Lietuva pagal skurdo rizikos lygį Europos kontekste buvo paskutinėje vietoje. Geriausias šalies pasiektas rezultatas buvo penkta vieta nuo galo.
ES skurdo rizikos rodiklis pernai sudarė 16,3 proc. – 6,3 procentinio punkto mažiau nei Lietuvoje. Be Lietuvos, aukščiausi rodikliai buvo Latvijoje, kur jis siekė 22 proc., Bulgarijoje – 21,2 proc., Graikijoje – 19,6 proc., Kroatijoje – 19,5 proc.
Pažeidžiamiausiomis grupėmis ir toliau laikomi bedarbiai, senjorai, vieniši asmenys, žmonės su negalia bei vieniši tėvai. NSMOT direktorė nurodė, kad per penkerius metus augo tiek bendras skurdo rizikos rodiklis, tiek dalies šių grupių rizika. Senatvės pensininkų ir žmonių su negalia padėtis blogėjo, o žmonių su negalia skurdo rizika yra dukart didesnė nei negalios neturinčių asmenų.
Per pastaruosius penkerius metus taip pat didėjo dirbančiųjų skurdo rizika. Tai rodo, kad darbas savaime neapsaugo nuo rimtų gyvenimo sunkumų.
Vis dėlto vaikų skurdo rizika sumažėjo. A. Adomavičienės vertinimu, tai rodo, kad Lietuva turi patirties mažinant tam tikrų pažeidžiamų visuomenės grupių skurdo riziką.
Nuo 2021 metų šis rodiklis Lietuvoje nuosekliai auga, tuo metu ES jis išlieka stabilus arba nežymiai mažėja. Dėl to atotrūkis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio pastaraisiais metais dar labiau padidėjo.
Apžvalgoje taip pat nurodoma, kad absoliutus skurdas, kai žmonėms stinga pinigų net būtiniausiems poreikiams, siekia 7 proc. Tai yra 1,2 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais.




