Vytauto Šapranausko įrašas vėl sujaudino tūkstančius: gerbėjai sako, kad tokio talento nebebus

2013 m. balandžio 18 d. Lietuvą pasiekė skaudi žinia apie legendinio kino ir teatro aktoriaus bei humoristo Vytauto Šapranausko mirtį. Nors nuo jo netekties praėjo 13 metų, jis iki šiol išlieka žmonių atmintyje.

Vytautas Šapranauskas (nuotr. organizatorių, nuotr. 123rf.com)

Atmintyje jis gyvas iki šiol

Su V. Šapranausku susijęs vaizdo įrašas per kiek daugiau nei parą surinko beveik 60 tūkst. peržiūrų. Komentaruose žiūrovai dalijosi susižavėjimu jo nuoširdumu, talentu ir išskirtinumu.

• Vienas komentavęs žmogus pabrėžė, kad aktorius kalbėjo labai nuoširdžiai, o jo žodžiai atrodė ne kaip vaidyba, bet kaip kreipimasis iš širdies.
• Kitas jį vadino dievišku ir tikru žmogumi, kuris, anot komentaro autoriaus, neapsimetinėjo.
• Žmonės prisiminė V. Šapranauską kaip vieną ryškiausių vaikystės ir paauglystės aktorių, puikų komiką.
• Komentaruose skambėjo mintys, kad tokio talento greitai nebus.
• Vienas gerbėjas rašė, kad iki šiol dar nėra gimęs niekas panašus į jį.

Vienas geriausių šalies humoristų mirė 2013 m. balandžio 18 d. Vilniuje. Jis studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, ilgą laiką dirbo TV3 televizijos projektuose ir vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“ bei „Auksiniai svogūnai“.

V. Šapranausko balsą žiūrovai iki šiol atpažįsta animaciniuose filmuose „Op“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“ ir „Garfildas“.

Apie kaukes ir tai, ko neatskleidžiame kitiems

Aktorius garsėjo greita reakcija, šmaikštumu ir juoduoju humoru. Tai atsispindėdavo ir jo reakcijose į žmonių prašymus nusifotografuoti kartu. Tokiais atvejais jis siūlydavo nuvykti į Palangą, prie tilto surasti žmogų su beždžionėle ir fotografuotis su ja.

Kalbėdamas apie savo kuriamus personažus, V. Šapranauskas yra aiškinęs, kad jie gimdavo stebint gyvenimą ir gatvėse sutinkamus žmones. Jo teigimu, aplink galima rasti daug medžiagos herojams, o svarbiausia yra ne tai, ką vaidini, bet kaip tai darai.

Jo mintys neretai sukosi ir apie meilę bei moteris. V. Šapranauskas yra sakęs, kad moteris vyrams yra atspirties taškas, be kurio jie negali gyventi, o Valentino diena turėtų būti kiekvieną dieną, nes mylėti reikia kasdien. Jis taip pat juokavo apie tai, kad žmogus trečdalį gyvenimo pramiega, o moterys dar trečdalį praleidžia dažydamosi.

Tačiau labiausiai daugeliui įsiminė jo apmąstymai apie žmonių dėvimas kaukes. Aktorius yra teigęs, kad niekam iki galo neatsivertų, net ir artimiausiems žmonėms, nes kiekvienas turi turėti savo paslaptį ir dalį, kuri lieka tik jam pačiam.

V. Šapranausko manymu, kai žmogus atiduoda viską, kyla klausimas, kas jis tada yra ir kam reikalingas jo vidus. Jis taip pat aiškino, kad būnant privalomoje, bet nemėgstamoje aplinkoje užsidedama kaukė, kuri gali padėti išlikti. Jei kaukės jis nenorėdavęs, tiesiog išeidavęs. Aktorius manė, jog su kaukėmis vaikšto visi žmonės.