Rail Baltica“ atsidūrė lemiamame taške: keturios šalys prašo ES garantuoti finansavimą

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais kreipėsi į Europos Sąjungos lyderius, ragindami užtikrinti pakankamą europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ finansavimą.

Pasak G. Nausėdos, visos keturios projektą įgyvendinančios valstybės bendru raštu kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos prezidentą ir Europos Komisijos vadovę. Šalys prašo, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje numatytos lėšos leistų užbaigti šį projektą.

Prezidentas Briuselyje Prezidentūros perduotame komentare akcentavo, kad „Rail Baltica“ yra reikšminga ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir karinio mobilumo srityje.

G. Nausėda pripažino, kad dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių projekto įgyvendinimas užsitęsė. Tačiau jis pabrėžė, jog visos valstybės yra pasirengusios projektą užbaigti artimiausiu ES finansinės perspektyvos laikotarpiu, lėšas naudodamos taupiai ir efektyviai.

Bendras laiškas išsiųstas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costa (Antonijui Koštai) bei Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen). Prezidentūra pranešė, kad jame atkreipiamas dėmesys į strateginę „Rail Baltica“ svarbą Europos Sąjungai.

Šalių vadovai patvirtino įsipareigojimą užbaigti projektą per 2028–2034 metų ES finansinės programos laikotarpį ir paragino tam skirti reikalingą Europos Sąjungos finansavimą.

Laiške taip pat pažymima, kad dabartinėje saugumo situacijoje projekto reikšmė dar labiau išaugo, nes jis svarbus ES ir NATO galimybėms greitai perkelti karius bei karinę techniką į rytinį Europos flangą.

Prezidentas teigė tikintis, kad ateityje įgyvendinant „Rail Baltica“ nebeliks nei vėlavimų, nei trikdžių. Jo vertinimu, dar kartą prašyti paramos būtų reputacinis smūgis, todėl projektą būtina užbaigti.

G. Nausėda konkrečios projekto pabaigos datos nenurodė. Jis sakė norintis, kad darbai būtų baigti maždaug iki 2030 metų, kai Lietuvoje jau turėtų veikti nacionalinė divizija, tačiau pripažino, kad projektas veikiausiai užtruks kiek ilgiau. Kita finansinė perspektyva tęsis iki 2034 metų.

Lietuvoje šiuo metu statoma 114 kilometrų pagrindinės „Rail Baltica“ linijos, įskaitant ruožus, kuriuose jau pradėti kloti bėgiai. Visose Baltijos šalyse beveik pusė linijos jau statoma arba yra parengta statyboms.

Lenkijoje neseniai patvirtintas beveik 95 kilometrų geležinkelio tiesimas Balstogės–Elko atkarpoje.

Bendrame laiške šalys patvirtino vykdysiančios savo nacionalinius įsipareigojimus ir toliau glaudžiai bendradarbiausiančios, kad projektas būtų įgyvendinamas koordinuotai bei laiku.

Baltijos valstybės ir Lenkija taip pat ragina Europos infrastruktūros tinklų priemonėje numatyti atskirą finansavimo eilutę būtent „Rail Baltica“ projektui.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Lietuvoje šios geležinkelio linijos ilgis sieks 392 kilometrus.