Nuo lapkričio smogs piniginėms: brangs duona, bandelės ir dar daugiau maisto produktų

Nuo lapkričio pirkėjams gali tekti daugiau išleisti duonai, saldžioms bandelėms ir kitiems kepiniams. Prekybos tinklai jau gavo tiekėjų pranešimų apie planuojamą kainų didinimą, o prekybininkai prognozuoja, kad šios kategorijos produktai gali pabrangti maždaug 5 proc.

Gamintojai kainų augimą sieja su brangstančiomis žaliavomis bei energija. Per metus kviečių supirkimo kaina padidėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau nei trečdaliu. Ekonomistai taip pat neatmeta, kad dėl energijos kainų augimo brangimas gali paliesti daržoves, cukrų ir pieno produktus.

Beveik ketverius metus sostinėje veikiančioje kepyklėlėje nuo ryto gaminami kruasanai, bandelės, pyragai ir keksai. Kepyklos „BOKA“ įkūrėjas Martynas Vildžiūnas teigė, kad visi gaminiai čia ruošiami nuo pradžių, o pirkėjai ypač renkasi kruasanus su vaisiniais kremais, tokiais kaip persikų ar aviečių.

Vienos bandelės kaina kepyklėlėje siekia nuo 2 iki 5 eurų, o pyragas arba keksas kainuoja apie 12 eurų. Kainos paskutinį sykį ten buvo pakeltos prieš dvejus metus, smarkiai išaugus žaliavų ir energijos kainoms. Dabar verslui naujų rūpesčių kelia brangstantys ingredientai.

M. Vildžiūnas nurodė, kad dėl karo Irane, kuris yra vienas pagrindinių pistacijų tiekėjų rinkoje, šių riešutų kaina padvigubėjo. Todėl kepykla svarsto, kaip keisti kepinių kainodarą: produktas, anksčiau kainavęs 4,5 euro, gali kainuoti 5 eurus. Pasak jo, kainų pokytis galėtų siekti iki 10 proc.

Nuo lapkričio gali kilti duonos ir kepinių kainos

Duonos ir kepinių tiekėjai prekybininkams jau praneša apie nuo lapkričio planuojamą kainų didinimą. Vis dėlto galutinės sumos, kurias už šias prekes mokės pirkėjai, dar nėra aiškios, nes prekybos tinklai tęsia derybas su tiekėjais.

„Maximos“ atstovė Urtė Paulauskaitė pažymėjo, kad gamybos savikainą didina žaliavų, darbo, transportavimo ir energijos sąnaudų augimas.

„Rimi Lietuva“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė priminė, kad pernai miltinių gaminių ir duonos kainos augo maždaug 5 proc. Jos vertinimu, šiemet tikėtinas panašaus masto brangimas.

„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius aiškino, kad kokybiškų grūdų Lietuvoje šiemet stinga, nes dėl gamtinių sąlygų užaugintas derlius buvo prastesnės nei įprastai kokybės. Kviečių supirkimo kaina per metus išaugo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu.

Gamintojams taip pat tenka daugiau mokėti už gamtines dujas, elektrą ir kitas gamybai reikalingas paslaugas. Europoje dujų kaina buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas didžiausia rizika rudeniui ir duonos kainoms vadino energetiką: aukštas energijos ir dujų kainas, brangstantį šildymą bei didėjančius atlyginimus.

A. Pranckevičius teigė, kad tiksliai įvertinti poveikį galutinei produkto kainai kol kas sunku, tačiau savikainos augimas jau yra gana reikšmingas ir siekia keliolika procentų.

Brangimas gali paliesti ir kitą maistą

Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad kai kurių kitų produktų kainos jau didėja. L. Lesauskaitė-Remeikė įspėjo, jog grikių kaina jau yra pakilusi keliolika procentų ir gali augti toliau.

Ekonomistų teigimu, įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia naftos kainą, todėl gali brangti grūdų ir kitų žaliavų gabenimas. A. Izgorodinas nurodė, kad vasarą nafta kainavo 80, o dabar – 100. Tai reiškia, jog grūdinių kultūrų transportavimas tiek Lietuvoje, tiek Europoje brangs. Jei Europoje žiema bus šalta, dujų kaina, jo vertinimu, gali pakilti apie 20 proc.

Iki metų pabaigos maisto produktų kainos vidutiniškai gali padidėti 2–3 proc. Daugiau gali tekti mokėti už daržoves, cukrų ir pieno produktus.