Išmanusis laikrodis gali klaidinti: ką iš tiesų rodo jūsų širdies pulsas

Ramybės būsenos širdies ritmas ilgą laiką laikomas vienu svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti galimų sveikatos problemų riziką.

Dažnai manoma, kad mažesnis pulsas reiškia geresnę sveikatą, nes nesportuojant organai veiksmingai dirba ir aprūpina kūną krauju, skelbė „dailymail“.

Daugybė žmonių savo širdies dūžių dažnį gali stebėti beveik nuolat, nes ant riešo nešioja išmaniuosius laikrodžius. Kai kurie jų net perspėja, kai rodiklis peržengia nustatytą ribą.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad laikrodžio ekrane matomas ramybės pulsas nėra toks patikimas širdies sveikatos įvertinimas, kaip gali pasirodyti.

NHS nurodo, kad suaugusio žmogaus normalus širdies susitraukimų dažnis ramybės metu siekia 60–100 kartų per minutę. Tačiau tyrimų duomenys leidžia manyti, jog idealus rodiklis gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus.

Skirtingi rodikliai vyrams ir moterims

Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad penkiasdešimtmečiai vyrai, kurių pulsas buvo didesnis nei 75 dūžiai per minutę, per artimiausius 20 metų turėjo dukart didesnę mirties tikimybę nei vyrai, kurių širdis plakė 55 kartus per minutę ar rečiau.

Tyrime taip pat nustatyta, kad kiekvienas papildomas dūžis per minutę buvo siejamas su 3 proc. didesne mirties rizika, 1 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei 2 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika.

JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) duomenimis, optimali širdies būklė siejama su mažesniu nei 60 dūžių per minutę pulsu – maždaug 47–57 dūžiais per minutę.

Manoma, kad tokį rodiklį turi tik apie 10 proc. žmonių, o didžioji jų dalis yra profesionalūs sportininkai.

Kiti duomenys rodo, kad 18–25 metų vyrų ramybės pulsas gali būti 40–52 dūžiai per minutę, o vyresnių nei 65 metų vyrų – 52–55 dūžiai per minutę.

Visų amžiaus grupių vyrų vidurkis yra 70 dūžių per minutę. Tuo metu prastos arba žemesnės nei vidutinės sveikatos vyrų grupėse šis skaičius viršija 80.

Sportuojančių 18–25 metų moterų ramybės pulsas turėtų siekti 40–48 dūžius per minutę, o sportuojančių 65 metų ir vyresnių moterų – 52–55 dūžius per minutę.

Jaunesnių moterų vidutinis rodiklis buvo 74–78 dūžiai per minutę, o vyresnių – 73–76 dūžiai per minutę.

Kaip ir vyrams, moterims 70 ar daugiau nei 80 dūžių per minutę rodikliai buvo vertinami kaip žemesni už vidurkį arba prasti.

Kada pulsas jau laikomas per dideliu?

Nors 60–100 dūžių per minutę riba suaugusiesiems laikoma normalia, o išmanieji laikrodžiai dažnai tokius duomenis pateikia kaip sveikus, vyrauja nuomonė, kad kuo žemesnis pulsas šioje intervalo dalyje, tuo geriau.

Daugiau nei 100 dūžių per minutę ramybės metu daugeliui žmonių jau laikoma per greitu širdies plakimu ir gali rodyti, kad organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

Specialistai kartu primena, kad žmonės nėra vienodi: kai kurių asmenų ramybės pulsas gali skirtis, ypač sergant širdies ligomis.

Išmanieji įrenginiai taip pat fiksuoja širdies ritmo kintamumą, arba HRV – laikotarpio tarp širdies dūžių svyravimus.

Kai kurių ekspertų vertinimu, aukštas HRV gali būti ne mažiau reikšmingas nei ramybės pulsas, nes jis parodo širdies gebėjimą greitai reaguoti į organizmui tenkančius iššūkius.

Su amžiumi HRV natūraliai mažėja: sveikų dvidešimtmečių žmonių jis sudaro apie 50–105 milisekundes, o 60–65 metų asmenų paprastai siekia 25–45 milisekundes.

Kiek galima kliautis išmaniuoju laikrodžiu?

Nors išmanieji sveikatos įrenginiai gali padėti stebėti širdies rodiklius, ekspertai perspėja pernelyg jais nepasikliauti, nes tokie prietaisai turi ir trūkumų.

Dauguma nešiojamų įrenginių pulsą matuoja mažyčiu jutikliu jų nugarėlėje. Dėl to duomenų tikslumui gali turėti įtakos tiek per laisvai, tiek per stipriai užsegtas prietaisas.

Kai kurie įrenginiai, siekdami taupyti energiją, išsikraunant akumuliatoriui gali išjungti širdies ritmo stebėjimą.

Rodmenis taip pat gali paveikti gamybos ar programinės įrangos defektai, pažeidimai ir natūralus prietaiso nusidėvėjimas.

Dėl šių priežasčių medikai ragina žmones, pajutusius bet kokius širdies veiklos sutrikimų simptomus, kreiptis į gydytoją net tuomet, kai išmanusis prietaisas rodo normalius duomenis.