Rokas Petkevičius televizijoje jau du dešimtmečius: netikėta istorija, nuo kurios prasidėjo jo karjera

TV3 žinių žiūrovams Rokas Petkevičius yra gerai pažįstamas veidas, nuolat pasakojantis apie svarbiausius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Televizijoje jis dirba nuo 2006 metų, todėl šiemet skaičiuoja jau 20 metų TV3. Per šį laiką žinių vedėjas gerokai pasikeitė, o jo profesinis kelias prasidėjo visai ne televizijos studijoje.

Į žurnalistiką atvedė radijas

Anksčiau laidoje „GalvOK“ R. Petkevičius yra pasakojęs, kad vaikystėje galėjo išmėginti įvairias veiklas, nes tėvai jo nespaudė rinktis vienos krypties. Jis lankė ir Konarskio gatvėje veikusią dailės mokyklą, tačiau galiausiai didžiausią susidomėjimą sukėlė žiniasklaida.

Pirmąją progą patekti į radiją jam suteikė tetulė, dirbusi radijo režisiere ir rengusi laidas su aktoriais. Tuo metu eteryje skambėdavo moksleiviams skirtos laidelės, kurias vesdavo berniukas ir mergaitė. Vienam dalyviui negalėjus ateiti, R. Petkevičius buvo pakviestas jį pakeisti. Būtent ši patirtis jį įtraukė.

Vėliau jis važinėjo po Lietuvą ir radijui rengė trumpus reportažus, taip pat prisidėjo prie laidų užsienio lietuviams. Pasak vedėjo, būtent radijuje prasidėjo jo profesinė istorija.

Baigęs universitetą jis sulaukė pasiūlymo dirbti televizijoje. Vakaro žinioms tuomet reikėjo žmogaus, o dėstytojas Pečiulis rekomendavo R. Petkevičių ir pasiūlė jam išbandyti skaitymą nuo suflerio. Pirmą kartą eteryje jis pasirodė būdamas 25 metų, o apie mėnesį rengė užsienio apžvalgas.

R. Petkevičius yra pabrėžęs, kad nors jo darbas televizijoje atitinka įgytą specialybę, pradžią padėjo radijas. Ši patirtis, anot jo, išlavino klausą ir leido gerai girdėti net priegaides. Vedėjas taip pat prisiminė, kad iš pradžių jo tartis buvo prasta ir būdinga vilniečiui.

Didžiausias pokytis – technologijų šuolis

Ilgametę televizijos patirtį sukaupęs R. Petkevičius anksčiau tv3.lt yra sakęs, kad per kelis dešimtmečius labiausiai pasikeitė technologijos. Jam pradėjus dirbti žiniose, iš pusvalandžio laidos būdavo parengiama tik 15 minučių iškarpa, o redaktorinio darbo buvo daug – jo vedėjas teigė atliekantis nemažai ir dabar.

Jis prisiminė, kad anuomet sufleris veikė kone kaip tualetinio popieriaus rulonas: tekstas būdavo sukamas, o vedėjai jį skaitydavo. Vėliau atsirado vaizdo juostos, o dabar visa sistema yra skaitmeninė.

R. Petkevičiaus teigimu, žurnalistika ir 90-aisiais buvo gana greita bei necenzūruojama, tik tuomet dar nebuvo naujienų kambariukų. Jis taip pat pažymėjo, kad jau 2006 metais tarp kelių rinkoje dominavusių televizijos kanalų vyko nemaža konkurencija.

Nors vis daugiau turinio persikelia į internetą, žinių vedėjas mano, kad televizija vis dar išlaiko svarbią vietą žmonių gyvenime. Eidamas pasivaikščioti ir matydamas kaimynų namus jis pastebi, kad daugelis vis dar žiūri į televizoriaus ekraną. R. Petkevičiaus vertinimu, televizorius daugelyje šeimų yra tarsi šeimos narys – jis gali guosti, migdyti ar net gąsdinti, todėl televizija dar neturėtų užleisti dominuojančios pozicijos portalų žurnalistikai.

Jis taip pat mano, kad vaizdinė informacija, kaip ir knygos, niekada neišnyks. Rinkdamas dovaną R. Petkevičius pirmiausia užsuka į knygyną, nes ten gali atrasti pasirinkimą pagal kiekvieno žmogaus skonį.

Darbas, persikeliantis net į sapnus

R. Petkevičius sutinka su požiūriu, kad žiniasklaidoje dirbančių žmonių veikla dažnai tampa ne vien darbu, bet ir gyvenimo būdu. Jis yra pasakojęs, kad naktimis kartais susapnuoja su profesija susijusias situacijas – pavyzdžiui, kad dirba TV3 žiniose, tačiau slapta veda „Panoramą“.

Vis dėlto nuo intensyvaus darbo tempo jis atsitraukia gamtoje. Laisvalaikiu žinių vedėjas mėgsta vykti į savo sodybą ir užsiimti ten laukiančiais ūkio darbais. Šią vietą jis vadina tėvų palikimu, kuris reiškia ne pinigus, o tam tikrus įsipareigojimus.

Pasak R. Petkevičiaus, vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus jaučiama visai kita atmosfera: skiriasi žmonės ir jų gyvenimo ritmas. Jį domina ten sutinkami žmonės, jų mentalitetas bei požiūriai.