Migracijos tema kaitina Lietuvą: ką atskleidė protestai ir incidentai prie Kauno mečetės

Vilniuje kelių dešimčių metrų atstumu surengti du skirtingas pozicijas išreiškę protestai: viename pasisakyta prieš migraciją, kitame ginta migrantų ir musulmonų bendruomenė. Visuomenės įtampą, manoma, dar labiau paryškino pastarieji incidentai prie Kauno mečetės.

Apie migracijos keliamas diskusijas, galimą visuomenės susiskaldymą ir musulmonų bendruomenės patirtis tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica bei Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Ar kalbos apie migraciją didina įtampą?

V. Sinica pripažino, kad politinės diskusijos apie migraciją gali prisidėti prie įtampos. Jis teigė ir pats sulaukęs kaltinimų, esą kalbomis šia tema prisidėjo prie tokių įvykių, tačiau su tiesioginiu tokių procesų susiejimu nesutinka. Pasak politiko, žmonių elgesį, kai jie yra kuo nors nepatenkinti, lemia jų kultūra, charakteris ir kiti veiksniai.

Seimo nario vertinimu, nepatogių ar jautrių klausimų negalima tiesiog ignoruoti vien todėl, kad jie gali būti laikomi nekorektiškais ar nemaloniais. Jis sakė manantis, kad panašią klaidą Vakarų Europos šalys darė dešimtmetį ar net ilgiau.

V. Sinica kaip pavyzdį minėjo maždaug 2016 metus Švedijoje, kai televizijose, jo teigimu, buvo nutarta debatų metu neliesti integracijos temos, nors apklausos rodė, kad visuomenei ji buvo svarbiausia. Politiko teigimu, toks sprendimas problemos neišsprendė – klausimas toliau brendo, o įtampa augo.

Jis pabrėžė, kad apie migraciją kalbėti būtina, tačiau diskusija turi vykti konstruktyviai ir civilizuotai. V. Sinica akcentavo, kad ji neturėtų būti nukreipta prieš į Lietuvą atvykusius žmones, nes jiems buvo leista atvykti. Jis nurodė nesmerkiantis nei užsieniečių, nei musulmonų ar nemusulmonų vien dėl jų atvykimo į šalį.

Pasak jo, problema yra susijusi su pernelyg plačiai leidžiama migracija, o sprendimų reikia ieškoti kartu su valdžia, Vyriausybe ir Seimu, ne kaltinant ar bauginant konkrečius atvykusius asmenis.

V. Sinica teigė, kad sociologiniai tyrimai rodo visuomenės nepasitenkinimą migracijos mastais. Todėl, jo nuomone, svarbu šį nepasitenkinimą nukreipti į konstruktyvius sprendimus ir reformas, o ne palikti procesus savieigai, nes tuomet padėtis, jo vertinimu, galėtų blogėti.

Nerimas dėl dabarties ar ateities?

Politikas sakė negalintis sociologiškai įvertinti, ar žmonių nuogąstavimus labiau lemia dabartinė situacija, ar baimė dėl ateities. Vis dėlto jis nurodė, kad jo paties dėmesį migracijos klausimui nuo pat pradžių lėmė perspektyvos, tendencijos ir Vakarų Europos patirtys, kurių Lietuva, jo manymu, turėtų išvengti.

V. Sinicos teigimu, atsakinga politika reiškia bandymą iš anksto numatyti galimas grėsmes ir užkirsti joms kelią. Jo nuomone, migracijos klausimas pirmiausia susijęs su ateities saugumo bei demografine situacija.

Jis kėlė klausimą, ar Lietuva išliktų atpažįstama, jei šalyje, kaip, anot jo, norėtų vežėjai, atsirastų pusė milijono žmonių iš užsienio. Politikas tokią galimybę vadino realia grėsme ir teigė, kad Vakarų Europos patirtys tai esą patvirtina.

V. Sinica prisiminė neseniai dalyvavęs „Laisvės TV“ diskusijoje. Jo teigimu, ten buvo atskirai klausiama, ar žmonės grėsmę migracijos srityje mato dabar, ir ar ją įžvelgia ateityje. Jis nurodė, kad dabartinę grėsmę matė maždaug 20 proc. žmonių, o artėjančią grėsmę – apie 60 proc. V. Sinica pridūrė, kad tai nėra mokslinis tyrimas, tačiau tokie atsakymai iš dalies atsako į klausimą apie visuomenės nerimo pobūdį.

Musulmonų bendruomenė ragina neeskaluoti situacijos

A. Beganskas sakė, kad po situacijos prie Kauno mečetės ir kitų įvykių musulmonų bendruomenė sulaukė grasinančių bei nemalonių žinučių, taip pat patyrė kitų nemalonių situacijų.

Muftijus pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali išsakyti savo nuomonę ir ja naudotis kaip laisve bei teise. Tačiau, jo teigimu, ši teisė negali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai, kai kalbama apie diskriminaciją dėl tautybės, tikėjimo ar rasės.

A. Begansko vertinimu, diskusijos ir pokalbiai yra naudingi, nes padeda žmonėms geriau pažinti vieniems kitus. Vis dėlto jis teigė nemanantis, kad dabar tinkamas metas eskaluoti visuomenės įtampą.

Pasak muftijaus, tiek bendruomenių, tiek politikų veiksmai turėtų būti nukreipti į Lietuvos piliečių ar Lietuvos subjektų vienijimą bendra kryptimi, kuri būtų naudinga visai Lietuvai.