Transporto sektorius ant ribos: beveik pusę darbuotojų sudaro atvykėliai iš trečiųjų šalių

Užsienio darbuotojų reikšmė Lietuvos darbo rinkoje per 15 metų smarkiai išaugo. Imigrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius padidėjo 12 kartų, o transporto sektoriuje atvykę darbuotojai jau sudaro beveik pusę visų dirbančiųjų.

Atvykusių darbuotojų dalis išaugo iki daugiau nei 10 proc.

Lietuvos banko atlikta analizė rodo, kad užsieniečių vaidmuo šalies darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų tapo gerokai svarbesnis. K. Tamoševičienės teigimu, darbuotojų iš ne ES valstybių skaičius per šį laikotarpį padidėjo 12 kartų.

Prieš maždaug 15 metų darbuotojai iš kitų šalių sudarė apie 1 proc. visų dirbančiųjų, o 2024 metų duomenimis jų dalis jau viršijo 10 proc. Lietuvos banko ekonomistai vertino samdomų darbuotojų statistiką, todėl savarankiškai dirbantys asmenys į šiuos duomenis neįtraukti.

Atvykę darbuotojai yra jaunesni nei dirbantys Lietuvos piliečiai: jų vidutinis amžius siekia apie 40 metų, o Lietuvos piliečių – maždaug 45 metus. Be to, tarp atvykusiųjų dominuoja vyrai – jie sudaro apie 84 proc. visų dirbančių užsieniečių. Tarp lietuvių vyrų dalis yra apie 46 proc., todėl didesnę dalį sudaro moterys.

Toks pasiskirstymas susijęs ir su sektoriais, kuriuose dirba daugiausia atvykėlių. Didžiausia jų dalis tenka transportui – sričiai, kurioje apskritai vyrauja vyrai.

Transporto konkurencingumas priklauso nuo galimybės atsivežti darbuotojų

K. Tamoševičienė pažymėjo, kad visos darbo rinkos mastu užsienio darbuotojų dalis nėra itin didelė, tačiau kai kuriuose sektoriuose situacija kitokia. Transporto sritis, jos vertinimu, jau gali būti laikoma priklausoma nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių.

Šiame sektoriuje atvykę žmonės iš trečiųjų šalių sudaro apie 46 proc. visų darbuotojų. Todėl transporto sektoriaus plėtra ir konkurencingumas reikšmingai priklauso nuo galimybės įdarbinti žmones iš kitų valstybių.

Kitas pagal užsieniečių dalį sektorius yra statyba, tačiau čia atvykėliai sudaro apie 16 proc. dirbančiųjų. Apgyvendinimo, maitinimo ir kai kuriose gamybos srityse jų dalis siekia maždaug 10 proc. Vis dėlto tokie rodikliai, pasak K. Tamoševičienės, dar nereiškia itin didelės šių sektorių priklausomybės nuo užsienio darbuotojų.

Kvota jau išnaudota, tačiau galimybės verslui lieka

A. Putk teigimu, ministerija vertina galimą priklausomybę nuo užsienio darbo jėgos, todėl kasmet nustatoma griežta kvota. Ji formuojama pagal Užimtumo tarnybos rekomendacijas, kurias ministerija gauna iki lapkričio 30 dienos.

Vertinant kvotos dydį atsižvelgiama į darbo rinkos tendencijas, demografinę ir migracijos situaciją, darbuotojų paklausą bei pasiūlą, praėjusių metų kvotos panaudojimą, trūkstamas profesijas ir sektorius. Taip pat vertinamos prognozės bei Valstybinės duomenų agentūros duomenys.

Šiuo metu nustatyta kvota jau išnaudota. Vis dėlto verslas tam tikromis sąlygomis gali atsivežti darbuotojų ir virš nustatyto limito. A. Putk nurodė, kad didelę kvotos dalį paprastai panaudoja logistikos ir transporto sektorius.

Ministerijos atstovo teigimu, būtina išlaikyti pusiausvyrą: sektoriai turi galvoti apie Lietuvoje gyvenančių žmonių įdarbinimą ir jų perkvalifikavimo galimybes. Kvota neturėtų būti automatiškai didinama vien todėl, kad verslas ją išnaudojo, nes svarbu išvengti Lietuvos darbo jėgos dempingavimo.

Kodėl kai kurių darbo vietų lietuviai nebesirenka?

Šių metų kvota baigėsi rugsėjį. A. Putk teigimu, tai signalizuoja, kad daliai sektorių akivaizdžiai stinga darbuotojų. Tačiau kartu darbdaviai turėtų stengtis į laisvas vietas pritraukti Lietuvoje gyvenančius žmones. Nepaisant išnaudotos kvotos, galimybė papildomai atsivežti darbuotojų tam tikrais atvejais išlieka.

K. Tamoševičienė situaciją Lietuvoje lygino su anksčiau kitų išsivysčiusių valstybių patirta raida. Visuomenei mažėjant ir senstant, ima trūkti darbo jėgos. Be to, dalies darbų Lietuvos gyventojai nebenori dirbti arba nenori dirbti siūlomomis sąlygomis.

Tokios darbo vietos dažnai yra sunkios, sudėtingos ir varginančios, o mažesnės kvalifikacijos darbui siūlomas atlygis ne visada kompensuoja šiuos nepatogumus. Tuo metu darbuotojui iš trečiosios šalies toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus, palyginti su galimybėmis jo kilmės valstybėje.

Dar vienas veiksnys – Lietuvos piliečiai gali rinktis darbą kitose Europos Sąjungos šalyse. Verslas transporto sektoriuje nurodo, kad lietuviai vairuotojai dirba Norvegijoje ar kitose Vakarų Europos valstybėse.

K. Tamoševičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad darbo jėgos trūkumas skatina įmones ieškoti efektyvumo – optimizuoti, skaitmeninti ir automatizuoti veiklą. Tačiau lengvai prieinama pigi darbo jėga gali šį procesą pristabdyti, nes mažėja poreikis ieškoti būdų veikti našiau ir taupiau.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.