Vokietijos žvalgybą sukrėtęs skandalas: kaip Lietuvoje tikrinamas pareigūnų lojalumas

Vokietijoje sulaikius buvusį Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovą Augustą Hanningą ir jo buvusį biuro vadovą Manfredą D., Lietuvos žvalgybos institucijos pabrėžia, kad pareigūnų patikimumas bei lojalumas vertinami nuolat. Abu Vokietijos pareigūnai įtariami valstybės išdavyste ir šnipinėjimu.

Lietuvoje iki šiol nenustatyta atvejų, kad esami ar buvę saugumo pareigūnai būtų neteisėtai perdavę įslaptintą informaciją priešiškoms žvalgybos tarnyboms.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) teigimu, būsimų darbuotojų atranka vyksta keliais etapais. Vertinamos kandidatų asmeninės ir profesinės savybės, jų motyvacija, gebėjimai, kvalifikacija, psichologinis pasirengimas bei aplinkybės, galinčios didinti pažeidžiamumą.

Jeigu kandidatui reikia leidimo dirbti su įslaptinta informacija ar su ja susipažinti, papildoma patikra vykdoma pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Atrankos metu gali būti pasitelkiamas ir poligrafas.

AOTD nurodė, kad sprendimas priimti žmogų į tarnybą ir suteikti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija priimamas tik tada, kai nekyla abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažymi, kad patikros vykdomos vadovaujantis Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Korupcijos prevencijos bei Poligrafo naudojimo įstatymais. Departamento teigimu, konkretūs tikrinimo metodai ir priemonės viešai neskelbiami.

Pareigūnų lojalumas vertinamas visos tarnybos metu

AOTD tvirtina, kad jau tarnyboje dirbančių pareigūnų patikimumo ir lojalumo vertinimas nesibaigia po priėmimo į darbą. Pareigūnai nuolat gauna rekomendacijas, o informacija apie grėsmes ir veiksnius, galinčius lemti didesnį jų pažeidžiamumą, yra atnaujinama.

Jautri informacija prieinama ne visiems

Prieiga prie jautrios ir įslaptintos informacijos, pasak AOTD, yra griežtai ribojama. Ja gali naudotis tik tie žvalgybos pareigūnai, kuriems ji būtina konkrečioms pavestoms užduotims vykdyti.

Departamentas pabrėžia, kad aukšti saugumo reikalavimai taikomi visiems žvalgybos pareigūnams, o ypač tiems, kurie dirba su jautria informacija. Atsižvelgiant į turimas prieigas ir informacijos pobūdį, gali būti nustatomos papildomos kontrolės priemonės.

AOTD taip pat nuolat peržiūri saugumo tvarką ir ją keičia pagal saugumo situaciją, technologines naujoves bei kitus svarbius veiksnius. Pareigūnų kompetencijos reguliariai stiprinamos, jiems sudaromos sąlygos konsultuotis ir gauti informaciją apie naujas grėsmes.

Vokietijoje tiriamas galimas tūkstančių dokumentų perdavimas

ELTA primena, kad spalio 6 d. Vokietijoje sulaikyti 1998–2005 m. BND vadovavęs Augustas Hanningas ir jo buvęs biuro vadovas Manfredas D. Jie įtariami valstybės išdavyste ir šnipinėjimu.

Vokietijos federalinės prokuratūros duomenimis, Manfredas D. 2012–2026 m., pasinaudodamas savo pareigomis, esą gaudavo konfidencialios informacijos ir už atlygį ją perduodavo A. Hanningui. Tyrėjai mano, kad per kelerius metus galėjo būti perduota maždaug 2 tūkst. dokumentų, kurių nemažoje dalyje buvo BND vidiniam naudojimui skirta įslaptinta informacija.

Prokurorai įtaria, kad A. Hanningas įslaptintą žvalgybinę medžiagą panaudojo rengdamas analizę užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui. Tačiau kol kas neaišku, ar ši informacija pasiekė asmenį, kuriam ji buvo skirta.

Atskiras tyrimas pradėtas po 2025 m. rugsėjį vykdytos kratos A. Hanningo valdose, atliktos atliekant kitą tyrimą. Per kratą rasta informacija paskatino pradėti naują ikiteisminį tyrimą.

Estijoje už šnipinėjimą Rusijai nuteistas saugumo vadovas

2009 m. Estijoje dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą skirta Hermanui Simmui. Būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadovu, jis daugiau nei dešimtmetį Rusijos užsienio žvalgybai perdavinėjo karinius duomenis.

Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 m. ir tuo metu galėjo Rusijai atskleisti svarbią NATO kodavimo techniką.