Degalų kainos verčia perskaičiuoti pasirinkimus: kuris automobilis gali sutaupyti tūkstančius eurų

Brangstant degalams, vis daugiau vairuotojų ieško būdų mažinti kelionių išlaidas ir svarsto apie ekonomiškesnį automobilį. Naujų bei naudotų transporto priemonių rinkoje dyzeliniams modeliams galima rinktis hibridus ar elektromobilius, tačiau vien didesnė dyzelino kaina dar nereiškia, kad pakeisti automobilį visada finansiškai naudinga.

Siekiant palyginti skirtingų pavarų eksploatacijos kainą, vertinta, kiek degalams ar elektrai būtų išleidžiama per metus, važiuojant 10 tūkst., 20 tūkst. arba 30 tūkst. kilometrų. Skaičiavimuose numatyti trys biudžetai automobiliui įsigyti – 10 tūkst., 20 tūkst. ir 30 tūkst. eurų.

Hibridams parinkti trys kainų lygiai

Vertinant hibridinius automobilius, nebuvo įtraukti švelnieji hibridai, o dėmesys skirtas pilnaverčiams modeliams, galintiems dalį kelio įveikti vien elektra. Už maždaug 10 tūkst. eurų galima rinktis „Toyota Auris“, už apie 20 tūkst. eurų – „Toyota RAV4“, o 30 tūkst. eurų kainų kategorijoje – „Honda CR-V“.

Šių automobilių dyzeliniais atitikmenimis pasirinkti Lietuvoje populiarūs „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Tiguan“ ir „Škoda Kodiaq“. Hibridų sąnaudos vertintos pagal 6, 7 ir 8 litrų benzino 100 kilometrų ribas, o „Toyota Auris“ atveju papildomai skaičiuotas ir 5 litrų variantas. Dyzeliniams automobiliams taikytos 5, 6 bei 7 litrų 100 kilometrų sąnaudos.

Vien degalų rūšis lemiamo pranašumo nesukuria

Jeigu dyzelinis automobilis 100 kilometrų sunaudoja 6 litrus, o hibridas – 7 litrus benzino, 20 tūkst. kilometrų per metus įveikiantis vairuotojas dyzeliniu automobiliu degalams išleistų maždaug 68 eurais mažiau. Padidinus metinę ridą iki 30 tūkst. kilometrų, skirtumas sudarytų apie 103 eurus.

Hibridas įgytų pranašumą tada, kai abiejų automobilių sąnaudos siektų po 6 litrus 100 kilometrų. Kadangi benzinas kainuoja mažiau, per metus nuvažiavus 20 tūkst. kilometrų hibridu pavyktų sutaupyti apie 320 eurų, arba maždaug 27 eurus per mėnesį.

Dar didesnis skirtumas atsirastų lyginant 5 litrus benzino 100 kilometrų sunaudojantį hibridą su automobiliu, kuriam tokiam pat atstumui reikia 6 litrų dyzelino. Nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų per metus, sutaupymas siektų apie 355 eurus, važiuojant 20 tūkst. kilometrų – apie 709 eurus, o per metus įveikus 30 tūkst. kilometrų – maždaug 1064 eurus.

Elektromobilis gali palikti daugiau nei 2,6 tūkst. eurų

Elektromobiliams taip pat pritaikytos 10 tūkst., 20 tūkst. ir 30 tūkst. eurų kainų ribos. Maždaug už 10 tūkst. eurų „Volkswagen Golf“ alternatyva naudotų automobilių rinkoje galėtų būti antrosios kartos „Nissan Leaf“ su 40 kWh baterija arba „Volkswagen e-Golf“.

Turint 20 tūkst. eurų, tarp racionalių pasirinkimų minimi 64 kWh baterijos „Kia e-Niro“ ir „Hyundai Kona Electric“. Tuo metu 30 tūkst. eurų biudžete „Škoda Kodiaq“ alternatyvomis galėtų tapti „Škoda Enyaq“ arba „Tesla Model Y“.

Skaičiavimams pasirinktos trys elektromobilių energijos sąnaudų ribos – 15, 18 ir 21 kWh/100 km. Vis dėlto itin svarbu, kur automobilis įkraunamas: namuose 1 kWh vidutiniškai kainuoja apie 0,24 euro, o viešosiose greitojo įkrovimo stotelėse – maždaug 0,39 euro.

Jeigu elektromobilį galima krauti namuose ir jo sąnaudos siekia 18 kWh/100 km, 100 kilometrų kelionė kainuotų 4,32 euro. Tuo pačiu atstumu važiuojant dyzeliniu automobiliu, kuris sunaudoja 6 litrus dyzelino 100 kilometrų, išlaidos siektų 13,27 euro.

Per metus nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų, elektromobilis tokiomis sąlygomis leistų sutaupyti apie 895 eurus. Įveikus 20 tūkst. kilometrų, sutaupymas išaugtų iki 1 789 eurų, o pasiekus 30 tūkst. kilometrų ribą – iki 2 684 eurų. Pasirinkus 15 kWh/100 km sunaudojantį elektromobilį, per metus nuvažiavus 20 tūkst. kilometrų būtų galima sutaupyti apie 1 933 eurus.

Tačiau neturint galimybės krauti namuose ir naudojantis vien viešosiomis greitojo įkrovimo stotelėmis, kur 1 kWh vidutiniškai kainuoja 0,39 euro, elektromobilio finansinis pranašumas sumažėja.

Naudotų automobilių rinkoje pokyčiai vyksta lėčiau

„BRC Autocentro“ ekspertai, kalbinti tv3.lt, nurodo, kad naudotų automobilių rinkoje pokyčiai nėra tokie greiti kaip naujų automobilių segmente. Jų teigimu, naudotų dyzelinių automobilių paklausa pastaraisiais metais kiek sumažėjo, o susidomėjimas hibridais ir elektromobiliais auga.

Specialistai pažymi, kad benzininiai automobiliai savo pozicijų iš esmės nepraranda, o dyzeliniai modeliai naudotų automobilių rinkoje vis dar turi pirkėjų ir išlieka svarbia jos dalimi.

Ekspertų vertinimu, dyzelinių automobilių patrauklumą labiausiai mažina didesnės degalų kainos, su tarša susiję mokesčiai ir tikėtinos didesnės remonto išlaidos. Kuo automobilis senesnis bei kuo didesni jo numatomi eksploatacijos kaštai, tuo atsargiau pirkėjai vertina tokį pasirinkimą.

Vis dėlto pirkdami naudotą dyzelinį automobilį lietuviai paprastai pernelyg nesureikšmina modernių ir brangių išmetimo sistemų. Situacija keičiasi per patikrą nustačius konkretų gedimą, pavyzdžiui, DPF efektyvumo klaidą – tuomet potencialūs pirkėjai atsargiau vertina galimas remonto išlaidas. Jei problemų neaptinkama, vien galimos gedimų rizikos dažniausiai nelaikomos lemiamu veiksniu.

Kam dyzelis vis dar gali apsimokėti?

„BRC Autocentro“ specialistai pabrėžia, kad dyzelinių automobilių nurašyti dar nereikėtų, nes pasirinkimą lemia vairavimo įpročiai ir įveikiami atstumai. Dyzelis gali būti racionalus sprendimas tiems, kurie daug važinėja ilgesniais maršrutais bei užmiestyje, kur svarbios mažesnės sąnaudos kelionėse.

Vairuotojams, daugiausia važinėjantiems mieste ir trumpais atstumais, verta svarstyti benzininį, hibridinį arba elektrinį automobilį. Ekspertai taip pat pastebi, kad vyresnio amžiaus pirkėjai elektromobilius renkasi rečiau, todėl dažniau pirmenybę teikia dyzeliniams ir benzininiams modeliams.