Prancūziją sukrėtė smurtas: padegta istorinė rotušė, sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių

Prancūzija sekmadienį mėgino suskaičiuoti žalą, kurią paliko šeštadienį prasiveržę smurtiniai protestai. Per neramumus sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė, o parduotuvės buvo masiškai plėšiamos.

Pareigūnai šiuos įvykius apibūdino kaip ypač intensyvius. Jie dar labiau apsunkino prezidento Emmanuelio Macrono padėtį, jo kadencijai artėjant prie pabaigos ir iki po pusmečio vyksiančių rinkimų likus nedaug laiko. Prieš tai kelias savaites vyko moksleivių protestai, kuriuose taip pat buvo smurto protrūkių.

Paryžiuje gatvėse liko iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų suręstų bei sudegintų barikadų nuolaužos. Kai kur išdaužytos parduotuvių vitrinos, o gatvėse stovėjo apdegusių automobilių kėbulai.

Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje teigė, kad sostinė susidūrė su, jos manymu, dar neregėtu smurto mastu.

Demonstracijose prieš didelę infliaciją ir augančias pragyvenimo išlaidas Paryžiuje bei kituose miestuose, tarp jų Marselyje, Bordo, Nicoje ir Strasbūre, kaukėti jaunuoliai apiplėšė dešimtis parduotuvių.

Sudegė XIX amžiaus rotušė

Limože per gaisrą buvo sunaikinta XIX amžiaus rotušė. Vietos prefektas Maurice’as Barate televizijai LCI sakė, kad pastatą tyčia padegė „laukinė orda“. Gaisrą pavyko suvaldyti tik sekmadienio rytą.

E. Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen dėl smurto kaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes.

Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, aktyviai rėmęs protestus, šeštadienio vakarą paragino demonstrantus neplėšikauti. Jis pabrėžė, kad tokie veiksmai prieštarauja jų naudojamiems metodams.

L. El Aaraje pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ elgiasi kaip piromanas ugniagesys.

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as taip pat pasisakė apie neramumus ir teigė, kad jie kilo dėl imigracijos.

Vien Paryžiuje – daugiau nei 500 sulaikytųjų

Paryžiuje, kur šeštadienį išsigandę turistai su lagaminais bėgo gatvėmis, kuriose buvo protestuotojų ir ašarines dujas naudojusių pareigūnų, prokuratūra pranešė, kad areštinėse laikoma daugiau kaip 500 žmonių.

Sulaikymai tęsėsi visą naktį iki sekmadienio ryto. Dauguma asmenų sulaikyti įtariant vogtų daiktų supirkimu, susivienijimu siekiant vykdyti smurtą ir vandalizmu.

Lione pareigūnai pranešė sulaikę 160 žmonių.

Vidaus reikalų ministras L. Nunezas nurodė, kad per protestus nukentėjo apie 500 policininkų, ugniagesių ir medikų. Jis pažymėjo, kad tai preliminarus skaičius.

Visoje šalyje dėl pragyvenimo išlaidų surengtuose protestuose, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dalyvavo 550 tūkst. žmonių. Profesinė sąjunga CGT skelbė, kad dalyvių buvo 800 tūkstančių.

Policija prieš daiktus mėčiusius ir fejerverkus leidusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas bei vandens patrankas.

Pietiniame Sent Etjeno mieste 17-mečiui riaušių malšinimo granata nutraukė dešinę ranką.

Buvo teigiama, kad dauguma demonstracijų prieš aukštas naftos kainas ir blogėjančią mokyklų būklę vyko taikiai. Anot analitiko, smurtą sukėlė ultrakairiųjų pakraštys, o plėšikavimu užsiėmė oportunistinės gaujos iš vargingų priemiesčių, ir visa tai palanku Marine Le Pen.

Per protestus ir jiems pasibaigus jaunuolių gaujos vaikščiojo miestų gatvėmis, susirėmė su policija, kėlė gaisrus bei puolė uždarytas parduotuves, siekdamos į jas įsilaužti ir ištuštinti lentynas.

Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus rengęs protestus prieš E. Macrono vyriausybę dėl planuoto degalų mokesčių didinimo, šeštadienį kvietė į „geltonųjų ir jaunimo“ eitynes.

Pagrindine nepasitenkinimo priežastimi tapo pragyvenimo išlaidos. Jas iš dalies padidino karas Artimuosiuose Rytuose, paskatinęs infliacijos šuolį Europoje ir kitur.