Košmarai ir keisti sapnai neatsiranda be priežasties: ką apie jus gali išduoti naktiniai siužetai

Daugeliui žmonių naktimis kartojasi panašūs sapnų scenarijai. Miego technologijų bendrovės „Simba“ tyrimas parodė, kad suaugę britai dažniausiai sapnuoja seniai matytus žmones, bėgimą nuo pavojaus ir skraidymą.

Pabudus sapnų sukeltos emocijos neretai dar kurį laiką išlieka, ypač kai nakties vaizdiniai atrodo labai tikroviški, rašoma fakt.pl.

Vieniems sapnuose tenka atsidurti nepažįstamose vietose, kiti vėl susitinka su daugelį metų nematytais asmenimis, o dar kiti jaučiasi persekiojami ar patiria grėsmę. Didelė dalis sapnų netrukus pasimiršta, tačiau kai kurie į atmintį įsirėžia ilgam.

2025 metais „Simba“ surengė tyrimą „Sapnų surašymas“, kuriame dalyvavo 2 tūkst. suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų. Savo sapnus jie savaitę užrašinėjo ir aprašinėjo.

Gauti duomenys atskleidė, kad sapnai dažnai siejasi su kasdien patiriama įtampa. Tačiau juose taip pat atsispindi norai bei fantazijos, kurioms realiame gyvenime žmonės retai turi progą išsipildyti.

Kas dažniausiai pasirodo sapnuose

Vienas populiariausių pasikartojančių siužetų – susitikimas su žmogumi iš praeities. Apie tokius sapnus kalbėjo 13 proc. apklausos dalyvių. Juose dažnai pasirodydavo buvę partneriai, draugai ar kadaise svarbūs žmonės.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į glaudų sapnų ryšį su asmeniniais santykiais. Daugiau nei trečdalis respondentų sapnavo pažįstamus asmenis, todėl galima spręsti, kad smegenys ir miegant sugrįžta prie veidų bei prisiminimų, keliančių stiprias emocijas.

Romantinio arba intymaus turinio sapnus nurodė tiek pat respondentų – 13 proc. Tokie vaizdiniai nebūtinai atspindi žmogaus tikrovę: jie gali sietis su artumo ar nuotykių poreikiu, kurio kasdienybėje stinga.

Dar 11 proc. dalyvių sapnavo, kad nuo kažko bėga, klaidžioja arba negali ištrūkti iš keblios padėties.

Pasak tyrėjų, tokie siužetai dažnai susiję su per dieną išgyventu stresu ir nerimu. Moterys dažniau pasakojo apie įtemptus, nerimą keliančius sapnus, o vyrų sapnuose dažniau vyravo siurrealūs bei fantastiniai motyvai.

Skrydžiai, kritimai ir negalėjimas pajudėti

6 proc. tyrimo dalyvių sapnavo skrydį ar levitavimą. Tokiuose sapnuose žmogus tarytum išsilaisvina iš fizikos dėsnių – kyla aukštyn arba lengvai sklendžia virš įprastų ar visai nepažįstamų vietų.

Tačiau visiškai fantastiškos erdvės nebuvo itin dažnos. Apie kosmines stotis, ore pakibusias salas ar panašias vietas sapnavę teigė tik 7 proc. apklaustųjų.

Kritimo sapnus prisiminė dar 6 proc. respondentų. Jie dažnai nutrūksta žmogui staiga pabudus ir palieka ryškų emocinį pėdsaką. Tyrėjai tokius scenarijus sieja su nerimu, įtampa ir nesaugumo pojūčiu.

Paralyžiaus jausmą sapne taip pat patyrė 6 proc. apklaustųjų. Jie norėjo bėgti, pajudėti ar prakalbėti, bet jautė, kad kūnas nepaklūsta. Bejėgiškumas ypač sustiprėja tuomet, kai sapne juntama grėsmė.

Nors sapnų įvykiai gali būti labai neįprasti, jų veiksmo vietos dažniausiai būna kasdienės. Beveik pusė dalyvių sapnuose matė namus, mokyklą ar kitas įprastas vietas.

Gatvės, oro uostai ir kitos viešosios erdvės pasirodė 18 proc. žmonių sapnų, o 11 proc. apklaustųjų atsidūrė gamtoje – miške, kalnuose ar panašioje aplinkoje.

Daugiausia dalyvių savo sapnus prisiminė sekmadienio rytą. Manoma, kad tai gali lemti ilgesnis miegas iš šeštadienio į sekmadienį, sudarantis palankesnes sąlygas ilgesnėms REM miego fazėms ir geresniam sapnų įsiminimui.

Ryškesniems ir emociškai intensyvesniems sapnams įtakos gali turėti ir vadinamasis sekmadienio nerimas, kylantis dėl artėjančios naujos darbo savaitės.