Nagų kramtymas gali baigtis rimtomis bėdomis: kas iš tiesų padeda sustabdyti šį įprotį

Nagų kramtymas gali atrodyti menkas ir nekenksmingas įprotis, tačiau ilgainiui jis gali pakenkti ne tik nagams. Specialistai perspėja, kad nuolatinis jų graužimas siejamas su nagų pažeidimais, dantų ir dantenų problemomis bei didesne infekcijų tikimybe.

Medicinoje šis įprotis vadinamas onichofagija. Dažnai jis prasideda vaikystėje ir gali išlikti iki suaugusio amžiaus. Daliai žmonių nagų kramtymas tampa nesąmoninga reakcija į stresą, nerimą arba nuobodulį.

Pradžia vaikystėje, pasekmės – ir suaugus

26 metų Magda nagus ėmė kramtyti dar vaikystėje. Nors tėvai bandė padėti jai šio įpročio atsisakyti, tai nebuvo sėkminga, o paauglystėje problema tik sustiprėjo.

Moteris teigė, kad paauglystėje patiriama daug emocijų bei streso, todėl nagų kramtymas tampa savotišku būdu su tuo tvarkytis. Vis dėlto įprotis neišnyko ir jai suaugus.

Dėl nuolat pažeidžiamų nagų Magda ėmė jaustis nejaukiai. Jai net tapo sunku sveikinantis paduoti ranką, nors darbe tenka dažnai bendrauti su kitais žmonėmis.

Kaip rašo fakt.pl, ji bandė kartaus skonio lakus, dirbtinius nagus ir net pirštines, tačiau nagų kramtymas vis sugrįždavo.

Nukenčia ne tik rankos

Reguliarus nagų graužimas gali pažeisti nagų plokšteles, odą aplink nagus ir pirštų galiukus. Dėl nuolatinių sužalojimų gali atsiverti žaizdelės, per kurias bakterijoms lengviau patekti į organizmą.

Šis įprotis gali turėti įtakos ir burnos būklei. Ilgalaikis spaudimas dantims gali žaloti jų paviršių, o aštresni nagų kraštai gali sužeisti dantenas ir paskatinti uždegimą.

Ant pirštų bei po nagais kaupiasi nešvarumai ir mikroorganizmai. Kramtant nagus jie patenka į burną, todėl gali didėti įvairių infekcijų rizika.

Kokie būdai gali padėti?

Vieno universalaus sprendimo, tinkančio kiekvienam žmogui, nėra. Kadangi nagų kramtymas dažnai susijęs su emocine įtampa ir stresu, svarbu pastebėti, kokiomis aplinkybėmis noras tai daryti kyla dažniausiai.

• Trumpai kirpkite nagus. Kuo trumpesnis laisvas nago kraštas, tuo sunkiau jį kramtyti.
• Išbandykite kartaus skonio priemones. Vaistinėse siūlomi specialūs lakai gali padėti laiku pastebėti automatinį veiksmą ir jį sustabdyti.
• Užimkite rankas. Pajutus norą kramtyti nagus, galima spaudyti minkštą kamuoliuką arba imtis kitos veiklos.
• Pakeiskite veiksmą kitu įpročiu. Kai kuriems žmonėms gali padėti kramtomoji guma ar sėklos.
• Stebėkite emocinę būseną. Verta įvertinti, ar nagų kramtymas dažniau pasireiškia jaučiant stresą, nerimą ar nuobodulį.

Jeigu šio įpročio nepavyksta kontroliuoti, jis sukelia skausmą, žaizdas arba ima trukdyti kasdienybei, reikėtų kreiptis į specialistą. Tam tikrais atvejais gali būti naudinga psichoterapija ir elgesio keitimo metodai.