Žiemai nepasiruošę medeliai gali nukentėti: ekspertas pataria, kaip juos apsaugoti nuo šalčio ir žvėrių

Nors stipresni šalčiai ir sniegas dar neaplankė, sode vis dar galima atlikti svarbius darbus. Šiuo metu verta pasirūpinti augalų apsauga nuo kenkėjų bei laukinių gyvūnų, taip pat iš anksto ruoštis pavasariui, kai stiprėjanti saulė gali pažeisti medelių žievę.
Apie dar neatliktus žiemos darbus sode TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ anksčiau kalbėjo bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius.
Vilnos mulčias gali saugoti ir nuo šalčio, ir nuo žvėrių
Pasak A. Juknevičiaus, sodininkams gali praversti vilnos mulčias, turintis ne vieną panaudojimo būdą. Pavasarį juo galima uždengti pakeltas lysves, naudoti šiltnamyje arba dengti dirvą aplink augalus ir medelius.
Apvalūs vilnos paklotukai padeda kovoti su piktžolėmis ir iš dalies apsaugo nuo sraigių. Vis dėlto labai drėgną vasarą, kai ant vilnos laikosi vanduo, sraigės gali įveikti ir tokią kliūtį. Ekspertas pažymėjo, kad sausos vilnos sraigės paprastai nešliaužia, tačiau esant itin šlapioms sąlygoms jos gali prasibrauti.
Šaltuoju metų laiku vilna gali būti naudojama augalams ir medeliams uždengti. Ji padeda apsaugoti nuo šalčio, nors tokios apsaugos reikia ne visiems medeliams, taip pat gali atbaidyti laukinius gyvūnus.
A. Juknevičius aiškino, kad vilnoje esantis ligninas veikia kaip tam tikras repelentas stirnoms ir elniams – šie gyvūnai nenori jos graužti. Apie šią vilnos savybę jis pats sužinojo iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistų.
Kaip medelius aprišti vilnos juostelėmis
Norint medelius apsaugoti vilna, ją patariama susikarpyti juostomis. Taip paprasčiau apvynioti tiek plonesnius, tiek storesnius kamienus.
Tokiu būdu galima aprišti vaismedžius ir dekoratyvinius augalus. Tai ypač naudinga atvirose vietose esančiuose soduose, kurių nejuosia tvoros ir kuriuose didesnė rizika, kad augalus apgrauš žvėrys.
Vilnos juosteles reikėtų vynioti nuo kamieno apačios aukštyn, o pritvirtinti jas galima surišant. Aukštis parenkamas pagal poreikį.
Anot eksperto, toks apvyniojimas veikia panašiai kaip baltalas – saugo nuo pernelyg stipraus saulės poveikio, kartu atbaido stirnas ir kitus gyvūnus. Be to, juostelėmis patogu aprišti skirtingo storio medelius bei augalus, prie kurių įsmeigti kuoliukai, jų neišimant.
Vilnos mulčias vertinamas ir dėl to, kad uždengus juo dirvą aplink augalą, irdama vilna papildo dirvą naudingomis medžiagomis. Ji taip pat praleidžia orą ir, sudrėkusi, lengvai išdžiūsta.
Žievės apsauga nuo pavasarinės saulės
Rūpinantis sodu svarbu galvoti ne vien apie žiemos šalčius. Vasario mėnesį saulė kyla vis aukščiau ir ima stipriau šildyti, todėl įkaitusi tamsi medelių žievė gali pradėti trūkinėti.
Kai medžiai jau numetę lapus, juos galima balinti baltalu. A. Juknevičius nurodė, kad tai galima daryti jau dabar, nors saulė dar nėra itin intensyvi. Artėjant pavasariui jos poveikis stiprės.
Baltalas saugo kaulavaisius ir vaismedžius, tarp jų obelis, kriaušes bei slyvas, nuo saulės poveikio. Tai svarbiausia jauniems medeliams: saulei pašildžius kamieną, jame pradeda cirkuliuoti skysčiai, galintys pažeisti ir suplėšyti žievę.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad baltalas gali atstumti gyvūnus ir padėti apsaugoti šakas bei pumpurus nuo nugraužimo.
Purškiamą baltalą naudoti paprasta – prieš purškiant jį reikia gerai suplakti. Tačiau A. Juknevičius nerekomenduoja purkšti šalto produkto: parsinešus iš lauko verta leisti jam kiek atšilti, nes kitaip jis gali veikti prasčiau.
Nepamirškite medelių žaizdų
Nuo vėlyvo rudens prasideda medelių genėjimo metas, todėl reikėtų pasirūpinti po jo likusiomis žaizdomis ir naudoti sodo tepalą.
Žaizdos ant vaismedžių gali atsirasti ne tik genint. Jas gali palikti ir augalus apgraužę žvėrys, todėl tokiais atvejais taip pat vertėtų panaudoti sodo tepalą.
A. Juknevičius pripažino, kad dėl žaizdų tepimo vis dar diskutuojama. Vis dėlto jis siūlo į situaciją pažvelgti taip, kaip į žmogaus įsipjovimą – įpjautą ranką paprastai stengiamasi sutvarstyti.
Eksperto teigimu, sodo tepalu žaizdas ypač svarbu apdoroti tada, kai ore gali būti ligas sukeliančių sporų – pelėsinių grybų, kerpių ar bakterijų. Jos gali patekti į drėgną pažeistą vietą, ten daugintis ir sukelti ligas, todėl žaizdos purškiamos siekiant to išvengti.
Daugiau laidos „Svajonių sodai“ patarimų pateikiama vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laida rodoma sekmadieniais 11 valandą per TV3 televiziją.




