Skandalas po HYROX pergalės: treneris stojo ginti Joanną Wietrzyk

Australijos HYROX sportininkės Joannos Wietrzyk treneris Chrisas Bayensas sureagavo į audringas reakcijas po incidento varžybose. Sportininkė praėjusį šeštadienį Pekine vykusiose HYROX varžybose pasituštino trasoje, tačiau nenutraukė pasirodymo ir laimėjo moterų „Pro“ kategoriją, finišavusi per 1 val. 1 min. 23 sek.

Treneris socialiniame tinkle rašė, kad galėjo įsivaizduoti kai kuriuos šio sezono įvykius, tačiau šio atvejo tikrai nebūtų numatęs.

Vienas jo sekėjas suabejojo tokio įrašo tinkamumu, priminęs, kad vos prieš kelias dienas C. Bayensas pats smerkė asmeninius išpuolius prieš savo auklėtinę. Treneris sutiko, kad klausimas pagrįstas, bet pabrėžė, jog nebandė nei nuvertinti įvykio, nei paversti jo pokštu.

Pasak C. Bayenso, tai buvo bandymas kiek lengviau pažvelgti į absurdišką kelių dienų laikotarpį, tiek asmeninį, tiek profesinį. Jis teigė, kad, būdamas Joannos komandos nariu, supranta situacijos jautrumą ir žino daugiau aplinkybių nei daugelis iš šalies ją vertinančių žmonių. Trenerio teigimu, galima kartu smerkti asmeninius išpuolius ir kiek atsitraukus pažvelgti į aplink incidentą kilusį chaosą.

Wietrzyk przeczyściło… australijska zawodniczka Joanna Wietrzyk doznała ostrego rozstroju żołądka podczas rywalizacji w zawodach. Nagrania przedstawiające zanieczyszczoną matę oraz sprzęt treningowy błyskawicznie obiegły media społecznościowe. Wywołało to falę oburzenia i… pic.twitter.com/tpWD0UyYPP— Takeshi Kovacs (@PrzemekShura) September 15, 2026

C. Bayensas nurodė, kad incidentą lėmė virtinė neįprastų ir neprognozuojamų aplinkybių, o situacija sparčiai keitėsi. Anot jo, sprendimai buvo priimami pačių varžybų metu, kai sportininkė, teisėjai ir organizatoriai turėjo reaguoti į tai, kam nebuvo pasiruošę.

Treneris pažymėjo, kad vėliau lengva svarstyti, koks sprendimas būtų buvęs idealus, tačiau tokius vertinimus darantys žmonės turi daugiau laiko ir informacijos nei tie, kurie įvykį išgyveno tiesiogiai. Jis pripažino, kad priimtus sprendimus galima nagrinėti ir iš jų pasimokyti, bet ragino pagal incidentą nespręsti apie sportininkės ketinimus ar charakterį.

Anot C. Bayenso, sporte kartais nutinka netobulų, labai žmogiškų akimirkų, todėl apie jas galima diskutuoti, tačiau neapykantai ir asmeniniams išpuoliams vietos nėra.

Melburne gyvenanti J. Wietrzyk varžėsi 16–24 metų amžiaus grupėje ir tapo moterų HYROX „Pro“ rungties nugalėtoja.

Vėliau ji iš ligoninės lovos paskelbė, o vėliau ištrynė asmenukę. Prie jos sportininkė nurodė, kad reikia kovoti iki galo arba vykti namo, ir pridūrė, jog pergalė yra pergalė.

Dalis žmonių australę palaikė už ryžtą nepasiduoti ir pasiekti finišą. Vis dėlto kiti atkreipė dėmesį į galimą riziką kitiems dalyviams, naudojusiems tą pačią įrangą.

Organizatoriai laiške dalyviams pripažino, kad laiku nepašalino J. Wietrzyk iš trasos, ir atsiprašė už šią organizacinę klaidą. Jie taip pat informavo, kad incidento vietoje buvo atlikta dezinfekcija ir pakeista sportinė danga.

Po vidinio tyrimo nuspręsta grąžinti visą starto mokestį sportininkams, kurie varžėsi po 14.40 val., taip pat tiems, kurių startai buvo numatyti laikotarpiu nuo 14.40 iki 20.40 val.

Nors šis atvejis sukrėtė varžybų žiūrovus, fizinio krūvio gastroenterologijos ekspertė teigia, kad virškinimo sutrikimai intensyviose ištvermės ir didelio fizinio krūvio varžybose nėra itin reti.

Monašo universiteto doktorantė Kayla Henningsen, tirianti fizinio krūvio gastroenterologiją ir ekstremaliąją fiziologiją, pabrėžė, kad neturint duomenų apie J. Wietrzyk sveikatos istoriją, mitybą, suvartotus skysčius ir varžybų sąlygas neįmanoma tiksliai pasakyti, kas sukėlė šį incidentą. Tačiau ji nurodė, kad didelis fizinis krūvis gali sutrikdyti įprastą virškinimo sistemos veiklą.

K. Henningsen aiškino, kad ilgai ir intensyviai sportuojant organizmas daugiau kraujo nukreipia į dirbančius raumenis bei odą, kad reguliuotų kūno temperatūrą. Dėl to mažiau kraujo gali pasiekti virškinimo traktą, o jo veikla gali sutrikti.

Ekspertės teigimu, kai kuriems atletams tai gali sukelti pilvo spazmus, staigų norą tuštintis, viduriavimą arba nevalingą tuštinimąsi. Tokių sutrikimų tikimybę gali didinti dehidratacija, karštis, mityba prieš startą ir sukauptas nuovargis. Ji taip pat išskyrė J. Wietrzyk gebėjimą tęsti varžybas, nors sportininkė patyrė didelį fizinį ir psichologinį diskomfortą.

Pasak K. Henningsen, ištvermės varžybos kartais priartina sportininkus prie funkcinių galimybių ribos, todėl organizmo reakcijos gali pasirodyti netikėtos, nors jos yra žinomos fizinio krūvio gastroenterologijos ir ekstremaliosios fiziologijos tyrimuose.