Nuėmėte derlių? Pasėkite šiuos augalus: dirva iki žiemos gali tapti gerokai derlingesnė

Nuėmus daržovių derlių, lysvių nereikėtų palikti tuščių. Sideratai dirvą papildo organinėmis medžiagomis, gerina jos struktūrą, padeda stabdyti piktžolių plitimą ir išlaikyti žemės derlingumą.

Tinkamiausios kultūros bei sėjos metas priklauso nuo to, kokią dirvos savybę norima pagerinti ir kada atsilaisvino lysvė.

Ką rudenį sėti į atsilaisvinusias lysves

Po derliaus nuėmimo dažniausiai pasirenkamos baltosios garstyčios, facelijos, aliejiniai ridikai, avižos, rugiai ir vikiai.

Baltosios garstyčios sparčiai auga ir suformuoja daug žaliosios masės. Jos tinka po bulvių, pomidorų, agurkų bei kitų daržovių. Vis dėlto prieš kopūstus, ridikėlius, ridikus, ropes ir kitus bastutinių šeimos augalus jų sėti nereikėtų, nes garstyčios priklauso tai pačiai augalų šeimai.

Facelija laikoma vienu universaliausių sideratų. Ją galima auginti po įvairių daržovių, įskaitant bulves, pomidorus, agurkus ir cukinijas. Ji greitai vystosi, todėl ypač tinka po anksti nuimamo derliaus atsilaisvinusioms lysvėms.

Aliejiniai ridikai naudingi sunkesnei ir suslėgtai žemei, nes jų šaknys prisideda prie dirvos purenimo. Juos galima sėti po bulvių, pomidorų, agurkų ir kitų kultūrų, tačiau prieš kopūstus, ridikėlius, ridikus bei kitus bastutinius augalus šios kultūros geriau neauginti.

Avižos taip pat tinka sunkesniam dirvožemiui ir po daržovių atsilaisvinusiems plotams. Jos sėjamos po bulvių, pomidorų, agurkų bei kitų kultūrų, o sideratų mišiniuose gerai dera su vikiais.

Rugiai yra tinkamas pasirinkimas vėliau atsilaisvinančioms lysvėms. Jie gali būti sėjami po įvairių daržovių, tarp jų – bulvių ir pomidorų. Šie augalai atsparūs šalčiui, todėl gali tęsti augimą ir pavasarį.

Vikiai yra ankštiniai augalai, padedantys dirvą praturtinti azotu. Juos galima sėti po daugelio daržovių, dažnai kartu su avižomis ar rugiais. Tačiau po žirnių, pupelių ir kitų ankštinių kultūrų vikių geriau nesėti.

Kada geriausia sėti sideratus

Sėjos terminą lemia pasirinktas augalas ir vyraujantys orai. Svarbu, kad iki nuolatinių šalčių sideratai spėtų įsišaknyti ir užauginti pakankamai žaliosios masės.

Garstyčias bei facelijas verta sėti iš karto, vos tik atsilaisvina lysvė. Rudens pradžioje jos dar turi pakankamai laiko sudygti ir užaugti.

Aliejinių ridikų sėjos taip pat nereikėtų nukelti į vėlyvą rudenį. Kuo greičiau jie pasėjami po derliaus nuėmimo, tuo daugiau laiko lieka šaknų sistemai susiformuoti.

Avižos sėjamos rudens pradžioje, kai jos gali greitai sudygti. Jos ypač tinka plotams po ankstyvųjų daržovių.

Vikių ir avižų mišinį dažniausiai siūloma sėti rugsėjo pradžioje, tačiau datą būtina vertinti pagal regioną ir orų prognozę.

Rugius galima sėti vėliau negu kitas kultūras – jie tinka lysvėms, kurios ištuštėjo rugsėjį.

Kaip pasėti sideratus rudenį

Prieš sėją iš ploto pašalinamos piktžolės ir augalų liekanos, dirva lengvai supurenama. Tuomet sėklos tolygiai paskleidžiamos ant paviršiaus ir negiliai įterpiamos grėbliu.

Smulkių sėklų pernelyg giliai užberti nereikia. Garstyčios ir facelijos geriau dygsta tada, kai į dirvą įterpiamos negiliai.

Kai sideratai užaugina pakankamai žaliosios masės, rudenį juos reikėtų nupjauti ir įterpti į žemę. Augalams negalima leisti subrandinti sėklų, nes kitą sezoną gali išdygti savaiminukai.

Sėjant svarbu vadovautis ne vien kalendoriumi. Šiltą rudenį augalai gali vystytis ilgiau, o anksti prasidėję šalčiai vėlyvą sėją gali padaryti mažiau veiksmingą.

Pagrindinė taisyklė paprasta: lysvei atsilaisvinus, sideratų sėjos atidėlioti nereikėtų. Kuo anksčiau susiformuos žalia danga, tuo daugiau naudos dirvai ji suteiks iki žiemos.