Viršpelnių mokestis gali paliesti degalų rinką: svarstoma, kam būtų nukreipti surinkti milijonai

Koalicinei tarybai pritarus degalų gamybos bendrovių viršpelnių apmokestinimui, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad iš laikino mokesčio gautos lėšos galėtų būti panaudotos gyventojams sušvelninti padidėjusių energijos kainų poveikį. Jos taip pat galėtų būti skirtos mažinti kuro akcizą.

Pasak premjero, šios įplaukos nebūtinai patektų į bendrą valstybės biudžetą – esant reikšmingai surinktai sumai, pinigai galėtų būti nukreipti konkretiems tikslams.

Penktadienį Kupiškyje jis žurnalistams sakė, kad planuojama šias pajamas naudoti amortizuojant gyventojams išaugusias kainas. Dalis lėšų galėtų būti skiriama šildymo kompensacijoms, kurioms, anot jo, vis tiek reikės didesnių išlaidų. Taip pat dar svarstoma, ar pinigai galėtų leisti mažiau didinti akcizą nuo kitų metų arba jį sumažinti.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad didesnės pajamos iš viršpelnio mokesčio nebūtų tiesiog panaudotos bendroms biudžeto reikmėms.

Viršpelnius nuspręsta apmokestinti

BNS anksčiau pranešė, kad valdančiųjų koalicinė taryba trečiadienį susitarė dėl degalų gamybos įmonių viršpelnių apmokestinimo.

Premjeras aiškino, kad nustatant neplanuotą pelną būtų vertinama, ar įmonių finansiniai rezultatai reikšmingai viršijo kelių metų įprastą vidurkį. Toks pelno šuolis būtų laikomas viršpelniu.

Anot jo, šis papildomas pelnas buvo uždirbtas iš fizinių ir juridinių vartotojų, kurie už kurą mokėjo daugiau nei įprastai po to, kai dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio pabrango kuras. Todėl bendrovės, jo vertinimu, turėtų pasidalyti šiomis pajamomis.

Ketvirtadienį premjeras teigė, kad pagrindine, o gal ir vienintele šio mokesčio mokėtoja galėtų tapti Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“.

Vis dėlto mokestis galėtų būti taikomas nuo kelių iki dešimties kuro gamyba užsiimančių bendrovių. Tikslus jų skaičius dar nustatomas.

Pasak M. Sinkevičiaus, Finansų ministerija dabar vertina, kiek tokių įmonių veikia Lietuvoje, tačiau pagrindiniai lūkesčiai dėl pajamų iš šio mokesčio siejami būtent su „Orlen Lietuva“.

Ministras pirmininkas yra nurodęs, kad kitų metų biudžetas iš viršpelnių apmokestinimo preliminariai galėtų gauti iki 70 mln. eurų.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, remdamasis energetikos ministru Luku Savicku, teigia, kad iš šio mokesčio būtų galima surinkti apie 16–18 mln. eurų.

BNS turimais duomenimis, tokius skirtingus vertinimus lemia skirtinga skaičiavimo apimtis: vienu atveju vertinamas tik mokestis nuo „Orlen Lietuvos“ Lietuvoje parduodamų degalų, kitu – įtraukiami ir eksportuojami degalai.