Kūnas siunčia tylų signalą: šiose vietose gali kauptis lėtinis stresas

Kasdienis skubėjimas ir įtampa darbe veikia ne vien emocinę savijautą – tai atsispindi ir kūne. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė teigia, kad dėl streso nevalingai besikeičianti laikysena gali tapti viena iš svarbių lėtinio skausmo priežasčių.

Laidoje „Sveikatos DNR“ specialistė pabrėžė, kad kūne juntami streso padariniai nėra mitas. Tai esą natūrali fiziologinė organizmo reakcija.

Didžiausia įtampa tenka pečiams, kaklui ir žandikauliui

Anot G. Markevičiūtės, stresą ir ilgalaikę įtampą ypač dažnai „surenka“ pečių juosta, kaklas bei žandikaulio sritis. Žmogus, susidūręs su nemaloniomis emocijomis ar stresine situacija, fiziologiškai ima gūžtis, dažniausiai to net nepastebėdamas.

Ilgai trunkant stresui gali pakisti laikysena, trumpėti ir spazmuoti raumenys, todėl ima skaudėti kaklą. Kineziterapeutė taip pat atkreipė dėmesį į žandikaulį – patiriant daugiau įtampos sąkandis gali būti nevalingai stipriai suspaudžiamas. Tokia kūno įtampa kartais būna tokia ryški, kad kaklo šone galima pastebėti išsprogusią veną.

Specialistė nurodė, kad kūnas gali taip reaguoti net ir tuomet, kai žmogus stengiasi kontroliuoti savo emocijas. Ji pati, pajutusi įtampą, ją labiausiai junta pečių ir žandikaulio srityse.

Įtampa keičia ir kvėpavimą

Dar vienas ilgalaikio streso požymis gali būti pakitęs kvėpavimas. Pasak kineziterapeutės, įsitempę žmonės dažnai nebekvėpuoja giliai diafragma – pagrindiniu už kvėpavimo funkciją atsakingu raumeniu – ir pradeda kvėpuoti paviršutiniškai.

Nuolatinis stresas, netaisyklinga laikysena bei paviršutiniškas kvėpavimas ilgainiui gali lemti skausmingų taškų atsiradimą. Jie dažniausiai juntami pečių ir kaklo zonose bei tarp menčių.

Daugiau patarimų šia tema pateikiama aukščiau esančiame vaizdo įraše.

„Sveikatos DNR“ transliuojama kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.