Pirmadienis, 2026.11.16
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Lietuviai miršta kone 19 metų per anksti: gydytojas atskleidė, kur prasideda pavojinga grandinė

Nors apie ilgaamžiškumą kalbama vis dažniau, Lietuvoje žmonės dėl lėtinių neinfekcinių sutrikimų miršta beveik 19 metų anksčiau, nei galėtų gyventi. Gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas atkreipė dėmesį, kad viena esminių problemų slypi kasdieniuose sprendimuose ir gyvenimo būde.

Sulaukti 80, 90 ar net 100 metų Lietuvoje įmanoma, tačiau išsaugoti gerą sveikatą iki tokio amžiaus neretai kur kas sunkiau. Be to, ligos, kurios anksčiau dažniausiai būdavo siejamos su vyresniu amžiumi, vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms.

„Senatviniais“ laikyti sutrikimai vis dažniau paliečia jaunus žmones

T. Vaičiūnas teigė, kad lietuvių sergamumą ir ankstesnes mirtis lemia tiek aiškiai pamatuojami veiksniai, tiek mažiau pastebimos priežastys.

Pasak gydytojo, lėtinių sutrikimų daugėja, o jų amžius sparčiai jaunėja. Padidėjęs ir svyruojantis kraujospūdis, aukštas cholesterolis, aterosklerozė bei kiti širdies ir kraujagyslių sutrikimai, taip pat endokrininės kilmės, virškinimo trakto ir judamojo aparato problemos anksčiau labiau sietos su vyresniu amžiumi ir natūraliu organizmo dėvėjimusi.

Tačiau dabar, anot jo, šių ligų nebegalima paprastai aiškinti amžiumi. T. Vaičiūnas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ taip pat atkreipė dėmesį į požiūrį, esą perkopus 50 metų sveikatos blogėjimas jau būtų savaime suprantamas. Toks mąstymas, jo vertinimu, tarsi iš anksto nuteikia, kad šiame amžiuje organizmas turi pradėti byrėti.

Iki 30 metų aterosklerozę jau turi vienas iš 13 lietuvių

Gydytojas priminė, kad žmogaus organizmas sensta nuo gimimo dienos, tačiau svarbu, kiek pavyksta sulėtinti dėvėjimosi procesus ir išlaikyti juos tolygesnius per visą gyvenimą.

Jo teigimu, visi organizmo procesai dėvisi, tačiau tikslas yra kuo geresnės būklės pasiekti vidutiniškai 74–75 metų amžių, kai gyvenimo kokybę jau gali riboti širdies, plaučių ar virškinimo sistemos nusiskundimai.

Vis dėlto Lietuvos rodikliai kelia nerimą. T. Vaičiūnas nurodė, kad 18–29 metų amžiaus grupėje aterosklerozę, arba kraujagyslių pažeidimą, jau turi vienas iš 13 Lietuvos gyventojų.

Jo teigimu, hipercholesterolemija taip pat ryškiai jaunėja: iki 35 metų stipriai padidėjęs cholesterolis jau tampa įprastu reiškiniu. Todėl tokių būklių nebegalima laikyti vien senėjimo ligomis.

Gydytojas taip pat rėmėsi naujausiais oficialiais duomenimis, kuriuos Europos Komisijai ir Pasaulio sveikatos organizacijai pateikė valstybės. Pasak jo, 2025 metais Lietuva Europos regione pirmavo pagal išvengiamų mirčių skaičių, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kontrolę.

T. Vaičiūno vertinimu, tai rodo, kad net šiuolaikinė medicina ne visada pajėgia padėti, o Lietuvos gyventojai nuo lėtinių neinfekcinių sutrikimų miršta kone 19 metų anksčiau, nei galėtų gyventi, nepaisant taikomų priemonių.

Antsvorio turėjo šeši iš dešimties gyventojų

Pasak specialisto, tie patys duomenys atskleidžia, kad antsvorio turėjo šeši iš 10 Lietuvos gyventojų, o beveik trys iš 10 buvo nutukę.

Visceraliniai riebalai, antsvoris ir nutukimas, anot jo, yra itin reikšmingi rizikos veiksniai, spartinantys sąnarių, kaulų, raumenų, vidaus organų ir endokrininės sistemos senėjimo procesus.

Gydytojas pabrėžė, kad besikaupiantis antsvoris signalizuoja apie organizme vykstančius nenormalius metabolinius procesus ir turėtų būti ženklas sustoti bei atkreipti dėmesį į savo būklę.

Dar vieną didelę problemų grupę sudaro širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos bei onkologiniai sutrikimai. T. Vaičiūno teigimu, jie nusineša ir labai jaunų, iki 50 metų, žmonių gyvybes.

Jo vertinimu, 50–55 metų žmogus neturėtų gyventi senatvės nuotaikomis. Šiame amžiuje daugelis jau būna pasiekę profesinių aukštumų, o dalis – užauginę ir į gyvenimą išleidę vaikus, todėl galėtų džiaugtis tuo, kas sukurta. Tačiau daugeliui lietuvių sveikata to nebeleidžia.

Kūnas ilgainiui nebesugeba kompensuoti

T. Vaičiūnas perspėjo, kad ir dabartinis jaunimas, sulaukęs 50 metų, gali nebeturėti energijos gyvenimui, jeigu laiku nesustabdys tempo ir nepradės rūpintis savo gerove.

Anot jo, įprastu tapo darbinis kalendorius, apimantis nebe pirmadienį–penktadienį, o visą savaitę. Jis užpildomas įsipareigojimais, siekiu kažko pasiekti ir noru visur būti geriausiam arba bent priartėti prie geriausiųjų.

Tuomet prasideda grandininė reakcija: žmogui nebelieka laiko sau, jis mažiau juda, nebekreipia dėmesio į mitybą ir nesilaiko psichoemocinės higienos. Stresas tampa nuolatinis, o jo šaltiniai lydi ir darbe, ir namuose, ir ilsintis.

Pasak gydytojo, tokia būsena ilgainiui sukelia organizmo disfunkciją ir tampa lėtinių sutrikimų pradžia. Gyvensenos bei elgsenos sprendimai gali taip išsekinti kūną, kad jis nebesugeba kompensuoti pasekmių, todėl žmogus 45-uosius gyvenimo metus gali pasiekti pasiligojęs ir nelaimingas.

Kur gyvena daugiausia sveikų šimtamečių?

Kalbėdamas apie ilgaamžiškumo galimybes, T. Vaičiūnas pabrėžė, kad ilgas ir sveikas gyvenimas nėra nepasiekiamas. Jis priminė vadinamųjų mėlynųjų zonų fenomeną.

Penki pagrindiniai tokie regionai ar miestai yra Sardinija Italijoje, Okinava Japonijoje, Nikoja Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje ir Loma Linda Kalifornijoje. Šiose vietose susitelkę itin daug 100 metų ir vyresnių žmonių.

Šimtamečių esama ir kituose pasaulio regionuose – kai kuriose Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos bei Vidurio Azijos vietovėse. Vis dėlto penkios pagrindinės mėlynosios zonos išsiskiria ne tik ilgaamžių skaičiumi, bet ir tuo, kad daugelis jų išlieka sveiki.

T. Vaičiūno teigimu, šiuose regionuose lėtinių sutrikimų, kurie paprastai išsivysto su amžiumi ir smarkiai blogina gyvenimo kokybę, paplitimas yra gerokai mažesnis nei daugelyje kitų pasaulio šalių.

Jis kaip dirbtinai sukurtos mėlynosios zonos pavyzdį išskyrė Singapūrą. Anot gydytojo, tai rodo, kad pritaikius mėlynųjų zonų principus ir valstybei susitarus su gyventojais galima pasiekti labai gerų rezultatų.

Ar Lietuva gali tapti ilgaamžių šalimi?

T. Vaičiūno manymu, Lietuva turi palankias sąlygas tapti mėlynąja zona. Jis nurodė, kad palankumą kuria šalies dydis, 2,8 milijono koncentruotai gyvenančių gyventojų skaičius, nedideli atstumai tarp miestų, miestelių ir kaimų.

Gydytojo teigimu, Lietuvoje galėtų sėkmingai vystytis žiedinė ekonomika, infrastruktūra ir paslaugų teikimas. Jis priminė, kad kai kurios valstybės, kuriose yra mėlynųjų zonų, turi 6 mln. ar vos porą milijonų gyventojų, nors tokias teritorijas jos vadina miestais.

Anot T. Vaičiūno, bendruomenėse taikomos priemonės laikomos veiksmingiausiomis, o Singapūro patirtis rodo, kad bendruomene gali būti suvokiama ir labai didelė populiacija. Todėl, proporcingai vertinant gyventojų skaičių, Lietuvos mastu visa šalis galėtų veikti kaip bendruomenė.

Jo vertinimu, Lietuvai tapti ilgaamžių kraštu tikrai įmanoma, o tam reikėtų palyginti nedaug.

Dalintis Facebook Messenger