LRT vadovei artėja lemiamas posėdis: taryba spręs, ar pažeidimas gali tapti atleidimo pagrindu

LRT taryba rugsėjo 22 dieną nagrinės, ar nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė pažeidimą, susijusį su neviešinta informacija apie fizinius asmenis, iš kurių įstaiga įsigijo paslaugas.

Šis klausimas jau įtrauktas į artėjančio tarybos posėdžio darbotvarkę. Jis bus svarstomas uždarame posėdyje.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS teigė, kad vadovės atsakomybės klausimas keliamas Generalinei prokuratūrai vasarą nustačius, jog LRT tokiu būdu pažeidė įstaigos veiklos ir atskaitingumo principus bei visuomenės ir valstybės teisę žinoti, kaip panaudojamos viešosios lėšos.

Pasak jo, prokuratūra taip pat nurodė, kad dėl tokios praktikos buvo apsunkinta galimybė nustatyti iš valstybės biudžeto naudą gaunančius tiekėjus ir jų ryšius su LRT.

Tarybos pirmininko teigimu, nors apie nustatytą pažeidimą Generalinė prokuratūra paskelbė dar vasarą, procedūra užsitęsė dėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės atostogų ir vėliau lauktų jos paaiškinimų.

M. Jurkynas sakė, kad generalinė direktorė paaiškinimus jau pateikė, todėl taryba vertins prokuratūros nustatytų aplinkybių pasekmes ir spręs, kas už jas atsakingas.

Anksčiau šiemet Seimui pakeitus LRT vadovo atleidimo tvarką, generalinis direktorius gali būti atleistas nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Rugsėjo 22-ąją taryba turės nuspręsti, ar pažeidimas apskritai buvo padarytas ir, jei taip, ar jis laikytinas šiurkščiu. M. Jurkyno vertinimu, priežiūros funkciją atliekanti taryba negali ignoruoti Generalinės prokuratūros nustatyto pažeidimo, nes priešingu atveju nevykdytų savo pareigų.

Advokatas: atsakomybė negali būti automatiškai perkeliama vadovei

M. Garbačiauskaitės-Budrienės advokatas Tomas Bagdanskis tvirtina, kad sprendimas pripažinti generalinę direktorę padariusia pažeidimą būtų neteisėtas. Jo nuomone, tam nėra pakankamo pagrindo, be to, nesilaikoma darbo teisėje nustatytų terminų.

Advokatas pabrėžė, kad prokuratūra konkrečiai M. Garbačiauskaitei-Budrienei atsakomybės už nustatytus pažeidimus nepriskyrė.

Pasak T. Bagdanskio, organizacijos trūkumai savaime nereiškia jos vadovo trūkumų, ypač didelėje organizacijoje, kur atsakomybės yra deleguotos. Jis teigė, kad būtina atskirai aiškintis, ar dėl konkrečios klaidos atsakingas darbuotojas, ar vadovas, o šiuo atveju toks vertinimas esą nebuvo atliktas.

Teisininko teigimu, spręsdama dėl paslaugų tiekėjų neviešinimo M. Garbačiauskaitė-Budrienė konsultavosi su specialistais, o tokiam sprendimui pritarė ir LRT taryba. Jis pažymėjo, kad vertinant vadovo kaltę teismuose svarbu nustatyti, ar vadovas ėmėsi protingų ir rūpestingų veiksmų situacijai išsiaiškinti, o jo vertinimu, tokių veiksmų buvo imtasi.

T. Bagdanskis taip pat teigė, kad taryba nesilaiko darbo teisės nuostatos, pagal kurią pareigų pažeidimas turi būti konstatuojamas per mėnesį nuo jo paaiškėjimo.

Pasak advokato, balandį pati taryba laikėsi pozicijos, kad tiekėjų pavardžių skelbti nereikia, o rugsėjį šią poziciją pakeitė. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas paprastai teismuose neskundžiamas, nes iki atleidimo nesukelia teisinių pasekmių.

Vis dėlto M. Garbačiauskaitė-Budrienė svarsto galimybę kreiptis į teismą, nes, advokato teigimu, tarybos veiksmai kenkia jos reputacijai ir sudaro prielaidas spaudimui.

Jeigu pažeidimas būtų pripažintas nešiurkščiu, tačiau per vienus metus pasikartotų, LRT generalinė direktorė galėtų būti atleista. T. Bagdanskas tai vertino ne kaip įprastą įspėjimą, o kaip psichologinį spaudimą, sudarantį įspūdį, kad atleidimas galėtų grėsti dėl bet kurios klaidos.

Prokuratūra įpareigojo vertinti kiekvieną pirkimą atskirai

Generalinė prokuratūra sprendimu įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną situaciją, kai viešose programų pirkimų ataskaitose neskelbiami fizinių asmenų, kurie yra tiekėjai, vardai ir pavardės.

Toks sprendimas priimtas nustačius, kad LRT neatskleidė paslaugų tiekėjų paskelbusi interneto svetainėje ataskaitą apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu vykdytus programų pirkimus.

Prokuratūra konstatavo, kad LRT visus tiekėjus nusprendė neviešinti bendru sprendimu, neįvertinusi kiekvieno konkretaus pirkimo atskirai.

Anot prokuratūros, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti individualias aplinkybes ir įvertinti pusiausvyrą tarp pirkimų viešumo bei skaidrumo ir tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

Sprendimą priėmė Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Seimo Audito komiteto kreipimąsi.

Keitėsi ir LRT vadovo atleidimo taisyklės

Anksčiau šiemet pakeitus įstatymą, buvo pertvarkyta LRT valdysena ir generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Kaip ir iki pakeitimų, vadovui atleisti būtini aštuonių iš 12 tarybos narių balsai.

Tačiau naujoji tvarka leidžia tarybai apsispręsti, ar dėl atleidimo balsuoti slaptai, ar atvirai.

Taip pat pakeisti atleidimo pagrindai: generalinis direktorius gali būti atleistas, jei neatlieka įstatyme numatytų funkcijų arba jas vykdo netinkamai ir dėl to padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Iki įstatymo pataisų, pagal nuo 2024 metų galiojusią tvarką, LRT vadovas galėjo būti atleidžiamas dėl viešojo intereso pažeidimo, o balsavimas turėjo vykti tik atvirai.

LRT taryboje dirba 12 Seimo, prezidento ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų narių.