Gedimino kalno scena keičia atlikėjus: nuo vilko kaukimo svajonės iki istorinių įrašų

Jau antrus metus ant Gedimino pilies kalno vykstantis festivalis „Šventaragis“ rodo, kad ši vieta palieka stiprų įspūdį ne tik žiūrovams, bet ir į sceną lipantiems muzikantams. Andriaus Mamontovo pasirodymas čia virto vaizdo klipu, Roberto Semeniuko ir grupės „Žalvarinis“ koncertas buvo išleistas albumu, o Giedrė Gedimino kalne naujai pajuto savo kūrinių prasmę.

Po pirmojo savo koncerto ant Gedimino pilies kalno Andrius Mamontovas teigė, kad ši vieta jam atrodo ypatinga. Muzikantas sakė anksčiau net nesitikėjęs, jog joje kada nors bus galima surengti koncertą, nors buvo pagalvojęs, kad norėtų užlipęs ant kalno pakaukti vilku.

2024 metais surengtas A. Mamontovo pasirodymas tapo Gedimino kalno koncertų pradžia, o vėliau ši iniciatyva išaugo į festivalį „Šventaragis“.

Tąkart atlikėjas kreipėsi į publiką prašydamas filmuoti koncertą bei siųsti nufilmuotą medžiagą. Buvo gauta keli šimtai vaizdo įrašų, kurių kadrai panaudoti dainos „Viršūnė“ klipe. Pristatydamas kūrinį A. Mamontovas jį apibūdino kaip prisiminimą ar dienoraščio įrašą.

Po metų Gedimino kalne su „Žalvariniu“ koncertavęs Robertas Semeniukas savo pasirodymą įamžino albume.

Pasak R. Semeniuko, tai pirmasis Lietuvos muzikos istorijoje albumas, įrašytas ant Gedimino pilies kalno. Jis prisiminė magišką vakarą ir išsipildžiusią svajonę, kuri liks atmintyje visą gyvenimą. Grupė atliko jautrų akustinį koncertą, o jo įrašas išleistas specialioje vinilinėje plokštelėje. Muzikantas taip pat džiaugėsi galimybe dvi dainas atlikti su Marijonu.

Šio koncerto rengimas neapsiėjo be išbandymų: instrumentai ir aparatūra į kalną buvo keliami statybiniu kranu, o sugedus keltuvui žiūrovams teko į renginį lipti laiptais.

R. Semeniukas festivalį „Šventaragis“ vadino patyrimu, kurio Vilniui ir miesto svečiams seniai reikėjo. Jo teigimu, renginys šiek tiek primena koncertus Pompėjoje ir kitose panašiose užsienio vietose. Atlikėjas iki šiol prisimena šiltą rugsėjo vakarą, nuo scenos matytą bokštą, naktinę Vilniaus panoramą ir įsitraukusius klausytojus.

Šiemet „Šventaragio“ scenoje dainavusiai Giedrei Gedimino kalno aplinka leido kitaip pažvelgti į savo pačios kūrybą.

Atlikėja pasakojo, kad nulipus nuo scenos jai buvo sunku nusakyti patirtus jausmus, todėl tai jai prilygo geram šokui. Giedrė teigė iki tol neturėjusi tokios scenos, viso koncerto metu stebėjusi horizontą ir jį siejusi su savo dainų tekstais. Žvelgdama į Nerį ji pastebėjo, kad nemaža dalis jos kūrinių kalba apie plaukimą ar šventos ramybės uostus, todėl šioje vietoje dainos įgavo kitokią prasmę.

Iššūkių daug, motyvacijos tęsti – dar daugiau

Per kelerius metus festivalio „Šventaragis“ rengėjai pastebėjo, kad koncertai paskatina žmones sugrįžti į vieną svarbiausių Vilniaus vietų.

Festivalio organizatorius Marius Tumšys teigė, kad daugelis į koncertus ateinančių vilniečių prisipažįsta Gedimino kalne nesilankę dešimt ar penkiolika metų. Nors šis Vilniaus simbolis matomas kasdien, ant jo užlipama retai, o koncertai, anot organizatoriaus, tarsi grąžina žmones į šią vietą ir miesto šaknis.

Šiemet festivalyje buvo išbandyti du skirtingi renginių formatai. Kai kurie koncertai vyko naudojant ausines, o kitų garsas paskirstytas visoje kalno teritorijoje. Visi keturi pasirodymai buvo papildyti specialiai jiems sukurta 3D grafika ir vaizdo projekcijomis.

Gedimino kalno erdvė kiekvienoje programoje buvo panaudota kitaip. Giedrės koncertui foną suteikė Vilniaus panorama, Sauliaus Petreikio „Ritualams“ tiko istorinė kalno aplinka, o prancūzų grupė „Nouvelle Vague“ čia pirmą kartą savo istorijoje koncertavo su ausinėmis. Po Manto Jankavičiaus pasirodymo su violončelėmis žmonės neskubėjo palikti kalno – jie žvelgė į Vilnių, vaikščiojo ir fotografavosi su atlikėju.

M. Tumšys pažymėjo, kad renginio parengimas ant Gedimino kalno yra sudėtingas, tačiau kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi randami sprendimai tiek technikos bei įrangos užkėlimui, tiek visai renginio eigai. Organizatoriaus teigimu, vakare svarbų vaidmenį atlieka ir pati vieta – Vilniaus vaizdai, kalno istorija bei atmosfera, o atlikėjų ir publikos reakcijos skatina projektą tęsti.