Šikšnosparnis Seimo narės kabinete: gamtininkas atskleidė, kodėl tokių svečių gali daugėti

Seimo narė Orinta Leiputė, savo kabinete aptikusi netikėtą svečią, neslėpė nustebimo ir nurodė, kaip reagavo į šią situaciją. Portalui tv3.lt šikšnosparnių tyrinėtojas Deividas Makavičius paaiškino, kodėl šis gyvūnas galėjo patekti į Seimą, bei priminė, kaip elgtis šikšnosparnį radus namuose ar darbo vietoje.

Dėl radinio Seime buvo kreiptasi į specialistą

D. Makavičius pasakojo prieš vieną ar dvi dienas sulaukęs skambučio iš Seimo. Jam buvo atsiųsta nuotrauka iš įvykio vietos, pagal kurią gamtininkas nustatė šikšnosparnio rūšį ir patarė, kaip reikėtų elgtis.

Jo teigimu, žmonės, internete ieškantys informacijos apie šikšnosparnius, dažnai randa jo kontaktus ir kreipiasi konsultacijos. O. Leiputės atvejis, anot jo, nebuvo išimtis.

Aplinkos ministerija yra parengusi aiškų veiksmų planą žmonėms, radusiems šikšnosparnį. D. Makavičius šia informacija ne kartą dalijosi ir savo „Facebook“ paskyroje. Joje nurodoma, ką daryti aptikus šikšnosparnį, vykdant pastato renovaciją ar susidūrus su kitomis panašiomis aplinkybėmis, tačiau gyventojai vis tiek dažnai renkasi skambinti specialistui.

Gamtininkas pastebėjo, kad pastaraisiais metais tokių skambučių daugėja, nes visuomenė vis daugiau sužino apie šiuos gyvūnus. Jis tai vertina palankiai, kadangi žmonėms galima suteikti reikalingą informaciją apie tinkamą elgesį.

Gyventojų pranešimai taip pat padeda rinkti duomenis apie šikšnosparnių paplitimą. Kadangi tai naktiniai gyvūnai, juos tirti nėra paprasta, o Lietuvoje yra vos keli šios srities specialistai. Todėl fiksuojamos radimo vietos ir radėjai, pildoma duomenų bazė bei kaupiama informacija apie šių gyvūnų paplitimą visoje šalyje.

Šikšnosparniams prasidėjo itin aktyvus metas

Specialisto teigimu, šikšnosparnio pasirodymas Seime jo nenustebino, nes dabar vyksta intensyvus šių gyvūnų gyvenimo laikotarpis.

Vasarą susiformavusios kolonijos jau yra iširusios, o jaunikliai užaugo ir tapo savarankiški. Kartu prasideda migracija, o patinams – poravimosi sezonas.

Patinėliai skleidžia specialius garsus, kuriais vilioja pateles. Po poravimosi kitų metų birželį patelės atsiveda vieną arba du jauniklius, o itin retais atvejais jų gali būti trys.

Anot D. Makavičiaus, šiuo metu vienu metu vyksta migracija, ruošimasis žiemojimui ir poravimosi laikotarpis, todėl šikšnosparnių aktyvumas yra labai didelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad tai Seime jau septintas šikšnosparnio pasirodymo atvejis. Visais kartais gyvūnai aptikti pastato viduje, o tarp jų buvo užfiksuotos trys skirtingos rūšys.

Tai, anot gamtininko, leidžia spręsti, kad Seimo pastatas šikšnosparniams gali būti patrauklus, todėl panašių atvejų ateityje gali daugėti.

Viena priežasčių – netoliese esantys Neris, želdynai ir šlaitai, kurie šikšnosparniams yra tinkamos maitinimosi vietos. Kita priežastis susijusi su pačiu pastatu: jis nėra naujas ir visiškai sandarus, todėl jame gali būti plyšių, ertmių ar ventiliacijos angų, kuriose šie gyvūnai gali laikinai apsistoti.

D. Makavičius pridūrė, kad migracijos metu šikšnosparniai dažnai skrenda palei upes ir kitas natūralias kraštovaizdžio linijas, kurios jiems tampa patogiais orientyrais.