Antakalnio kapinių tyla slepia iškilius vardus: čia ilsisi prezidentas, partizanų vadai ir žinomi politikai

Antakalnio kapinėse palaidota daug Lietuvai svarbių žmonių – nuo už laisvę kovojusių Sausio 13-osios gynėjų ir partizanų iki šalies politikų. Kapinėse lankytojus pasitinka memorialai, skirti svarbiausiems valstybės istorijos įvykiams.

Čia įamžinti 1991 m. sausio 13-ąją, gindami Lietuvos nepriklausomybę, žuvę laisvės gynėjai, taip pat 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynių aukos bei rugpjūčio 21-osios įvykiai.

Čia palaidotas pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas

Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis mirė 2010 m. savo namuose, prieš tai sirgęs limfmazgių ir prostatos vėžiu.

1988 m. A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą rėmė nacionalinio išsivadavimo judėjimas Sąjūdis, o 1989 m. LKP atsiskyrė nuo SSRS Komunistų partijos.

Atkūrus nepriklausomybę, A. Brazauskas tapo vienu populiariausių šalies politikų. 1993 m. vasario 14 d. jis buvo išrinktas pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentu. Šalies vadovo pareigas ėjo 1993–1998 m., o premjeru dirbo 2000–2006 m. Iš viso jis Lietuvai vadovavo maždaug dvylika iš pirmųjų dvidešimties nepriklausomybės metų.

Šalia A. Brazausko palaidotas ir partizanų vadas, su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1945 m., iki tol dirbęs mokytoju, jis įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą.

Pokariu A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams. 1949 m. kartu su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Ginkluotą kovą jis tęsė iki 1953 m., vėliau slapstėsi. Sovietų NKVD jį suėmė ir žiauriai kankino, o 1957 m. A. Ramanauskui-Vanagui buvo įvykdyta mirties bausmė.

Netoli šių kapų ilsisi ir Lietuvos signatarai, tarp jų – Romualdas Ozolas, Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Nijolė Ambrazaitytė bei kiti. Greta esanti atminimo lentelė skirta Sausio 13-ąją už šalies laisvę kovojusiems ir gyvybes paaukojusiems žmonėms.

Kitoje kapinių dalyje palaidoti už Lietuvos laisvę kovoję partizanai ir karininkai. Tarp jų – Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, generolas Gintautas Zenkevičius, flotilės generolas Raimundas Saulius Baltuška. Šalia palaidota ir buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus žmona Lilija Tutkuvienė.

Netoliese ilsisi ir lietuvis savanoris karys Tadas Tumas-Milžinas, žuvęs Ukrainoje 2024 m. vasario 23 d. Jis žuvo netoli Bachmuto, kartu su Ukrainos kariais vykdydamas kovinę užduotį prieš okupantus. T. Tumas tarnavo Ukrainos gynybos tarptautiniame legione, jam buvo 43-eji.

Antakalnyje palaidoti ir žinomi politikai

Antakalnio kapinėse palaidotas buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, miręs 2024 m., eidamas 73-iuosius metus.

1978–1989 m. G. Kirkilas priklausė SSKP, vėliau – Lietuvos komunistų partijai. Algirdui Mykolui Brazauskui tapus Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi, jis dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda, o 1990–1992 m. – A. Brazausko padėjėju.

Šiose kapinėse palaidotas ir 2016 m. miręs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla. 2012 m. jis buvo devintas Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į Seimą sąraše ir išrinktas į 2012–2016 m. kadencijos Seimą.

Parlamente J. Požėla vadovavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai bei dirbo Sveikatos reikalų komitete. Nuo 2016 m. jis ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.

Netoli palaidotas ir buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas, miręs 2017 m. Pirmą kartą į parlamentą jis pateko 2008 m. su Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos sąrašu, o 2011 m. tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu.

R. Žilinskas į Seimą dar buvo išrinktas 2012 ir 2016 m. Jis tapo pirmuoju Lietuvos parlamentaru, viešai pripažinusiu savo homoseksualumą, o 2010 m. dalyvavo pirmosiose Vilniuje surengtose gėjų eitynėse.