Audra smogė Palangai: prie tilto paplūdimys beveik išnyko, svarstomas kavinės perkėlimas

Pajūrį talžiusi stipri audra smarkiai pakeitė Palangos pakrantę. Jūra nusinešė pasivaikščiojimo takus, apardė dalį kopų ir nuplovė smėlio paplūdimius. Kurorto savivaldybė dar vertina patirtus nuostolius, tačiau jau svarstoma, ar nereikėtų perkelti prie Palangos tilto esančios kavinės.

Po audros į jūrą buvo nunešti takeliai, kopos kai kur virto skardžiais, o smėlio ruožai vietomis beveik pranyko.

Upė Palangoje priminė jūrą

Ties Klaipėdos molais pietvakarių ir vakarų vėjo gūsiai pasiekė 32 metrus per sekundę, o jūroje bangų aukštis siekė iki 9 metrų. Vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti audros padariniai, autorė teigė, kad per Palangą tekanti upė buvo virtusi jūra.

Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė aiškino, jog krantas buvo plaunamas gana trumpai. Pasak jos, audrai rimstant šis procesas truko 8 valandas, tačiau jei jis būtų užsitęsęs 12 ar 34 valandas, žala pakrantei būtų buvusi gerokai didesnė nei ta, kurią kadaise sukėlė uraganas Anatolijus.

Vis dėlto ir tokios trukmės audros pakako. Prie Palangos tilto esančios kavinės pamatai vos atlaikė stichijos poveikį, todėl kurorto valdžios atstovai jau diskutuoja apie galimą jos perkėlimą.

Audros nuniokotą pakrantę stebėjusių palangiškių ir poilsiautojų reakcijos skyrėsi: vieni baisėjosi vaizdu, kiti tai laikė neišvengiamu reiškiniu.

Mokslininkų teigimu, priežastis, kodėl per audras labiausiai nukenčia būtent šalia tilto esanti Palangos paplūdimio dalis, yra aiški. L. Kelpšaitė-Rimkienė nurodė, kad šalia tilto įrengtas akmenų klotinys veikia pakrantę: pagal vadovėlinį skaičiavimą, vienas metras konstrukcijos jūroje turi įtakos 7 metrams kranto. Kadangi Palangoje šis klotinys į jūrą išsikiša daugiau nei 100 metrų, jo poveikis driekiasi beveik kilometrą į šiaurę.

Dėl to savivaldybė jau kalba apie artimiausiais metais numatomą pakrantės papildymą smėliu. Tikimasi, kad tam galėtų būti panaudotas smėlis iš atstatomo Šventosios uosto.

Palangos savivaldybės atstovė Reda Kairienė informavo, kad atlikus vertinimą nustatyta, jog smėlis yra pirmos klasės ir švarus. Šiuo metu derinami klausimai, ar Šventosios jūrų uoste esantis smėlis galėtų būti naudojamas paplūdimiams papildyti.

Vis dėlto mokslininkai tikina, kad vasarą Palangoje vietos poilsiautojams degintis netrūks. Baltijos jūroje nukritus vandens lygiui, paplūdimiai turėtų vėl praplatėti.