Balsas iš ką tik nuleisto karsto: velionio pokštas laidotuvėse prajuokino gedinčiuosius

Airijos Kilkenio grafystėje, Kilmanago kapinėse, per laidotuves iš į kapą ką tik nuleisto karsto netikėtai pasigirdo prašymas jį išleisti, nes viduje esą labai tamsu. Tačiau gedintieji netrukus suprato, kad tai ne šiurpus nutikimas, o iš anksto velionio suplanuotas paskutinis pokštas.

Iš karsto sklindantis įrašas tęsėsi klausimais, kur jis atsidūrė ir ar girdimas balsas priklauso kunigui. Susirinkusieji į tai reagavo dar garsesniu juoku, rašo independent.co.uk.

Garso įrašą pasiruošė dar prieš mirtį

Tokį atsisveikinimą savo laidotuvėms 2019 metais sugalvojo buvęs Airijos gynybos pajėgų veteranas Šejus Bredlis (Shay Bradley). Prieš mirtį jis parengė garso įrašą, kuris buvo paleistas tuo momentu, kai karstas buvo leidžiamas į kapą.

Andrea teigė, kad tai buvo paskutinis jo noras. Anot jos, net šeimai ir artimiesiems išgyvenant neapsakomą liūdesį, jis sugebėjo juos prajuokinti. Ji šias laidotuves pavadino geriausiu įmanomu atsisveikinimu su nepaprastu žmogumi.

Velionio anūkė Chloe Kiernan taip pat pasakojo, kad jos senelis visą gyvenimą siekė dovanoti žmonėms šypsenas. Jos teigimu, jis norėjo, kad žmonės juoktųsi ir šypsotųsi, ir būtent tai jam pavyko padaryti.

Įrašas greitai pasklido internete

Laidotuvių vaizdo įrašas netrukus sulaukė didelio dėmesio internete. Jį paskelbė ir Airijos gynybos pajėgų veteranų naujienų puslapis.

Pranešime buvo išreikštas didelis liūdesys dėl karinio brolio ir veterano Šejaus Bredlio mirties. Airijos gynybos pajėgų veteranų asociacija jo žmonai Anne bei visai šeimai perdavė nuoširdžią užuojautą ir palinkėjo velioniui ilsėtis ramybėje.

Vėliau asociacija pasidalijo dar viena žinute, kurioje paaiškino, kad kariškių humoras nuo civilinio skiriasi tuo, jog yra juodas. Asociacijos teigimu, tai aiškiai atspindi Š. Bredlio laidotuvių vaizdo įrašas, nufilmuotas per 2019 metų spalio 12 dieną vykusį atsisveikinimą.

Nors laidotuvės dažniausiai asocijuojasi su skausmu ir atsisveikinimu, Š. Bredlio artimiesiems bei draugams jos tapo ne vien gedulo, bet ir šypsenų kupinu prisiminimu apie žmogų, kuris net paskutinę akimirką norėjo pralinksminti aplinkinius.