Beveik 7 tūkst. pažeidimų per aštuonis mėnesius: viena taisyklė ignoruojama ypač dažnai

Elektriniai paspirtukai jau tapo įprasta transporto priemone Lietuvos miestuose, tačiau kartu auga ir jų vairuotojų padaromų pažeidimų skaičius. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius elektrinių mikrojudumo priemonių bei motorinių dviračių vairuotojai Lietuvoje padarė beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Didžioji jų dalis – 76 proc. – susijusi su privalomo šalmo nedėvėjimu. Draudikai įspėja, kad paspirtukų incidentai dažnai nesibaigia vien nubrozdinimais: jų metu patiriami kaulų lūžiai, sunkios veido ir galvos traumos.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas privalomas kiekvienam elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui, nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos.

Draudimo bendrovės BTA paviešintais policijos duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius tokių priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai padarė beveik 7 tūkst. KET pažeidimų.

Pažeidimų mastas buvo pastebimas ir anksčiau. Lietuvos policija nurodė, kad per pirmąjį metų pusmetį fiksuota daugiau nei 4 tūkst. šių vairuotojų pažeidimų. Daugiau kaip 3 tūkst. atvejų vairuotojai buvo be šalmo, o daugiau nei 400 asmenų buvo neblaivūs, apsvaigę arba mėgino išvengti patikrinimo.

Net menkas kritimas gali turėti skaudžių pasekmių

Draudikų vertinimu, žalų duomenys atspindi augantį elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių transporto priemonių prieinamumą.

BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius nurodo, kad tokių nelaimių daugėja. Tarp jų fiksuojami susidūrimai su automobiliais, kaulų lūžiai ir sunkūs kūno sužalojimai.

Vienas bendrovės registruotas įvykis atskleidžia, kad rimtų padarinių gali sukelti ir, regis, nedidelė klaida.

Elektriniu paspirtuku važiavusios merginos priekinis ratas įstrigo tarp šaligatvio plytelių. Praradusi pusiausvyrą, ji veidu atsitrenkė į bordiūro kampą.

Po smūgio buvo pažeistas veido nervas, o vienos akies vokas dėl traumos nebeatsimerkia.

Draudiko teigimu, tinkamai parinktas ir užsegtas šalmas tokiais atvejais gali reikšmingai sumažinti sunkių galvos bei veido traumų tikimybę.

Viešajame eisme paspirtukais naudojasi ir per jauni vaikai

Problema išlieka ir tai, kad viešajame eisme elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis važiuoja nustatyto amžiaus dar nesulaukę vaikai.

Galiojanti tvarka numato, kad dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja kelio dalimi bei gyvenamojoje zonoje savarankiškai elektrine mikrojudumo priemone gali važiuoti asmenys nuo 16 metų.

Nuo 14 metų tai galima daryti tik baigus nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.

Gyvenamojo namo kieme amžiaus ribojimas netaikomas, tačiau vaikus iki 10 metų privalo prižiūrėti suaugusysis.

Birželį Klaipėdoje vykęs policijos patikrinimas parodė, kad šių reikalavimų paisoma ne visuomet.

Per kelias valandas pareigūnai nustatė 14 KET pažeidimų. Devyni elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai nebuvo sulaukę reikiamo amžiaus, trys važiavo be šalmo, vienas sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, o dar vienas vairavo neturėdamas tam teisės.

Svarbus ne tik amžius, bet ir vaiko ūgis

A. Gasparavičiaus teigimu, vien atitikti teisės aktuose nustatytą amžiaus ribą nepakanka.

Tėvams reikėtų įvertinti, ar pasirinkta transporto priemonė tinka vaiko ūgiui ir fizinėms galimybėms.

Jeigu paspirtukas vaikui per didelis, vairas pakeltas pernelyg aukštai ir jo padėties negalima reguliuoti, gali būti sunkiau tiksliai valdyti priemonę, greitai pakeisti judėjimo kryptį ar išsilaikyti ant jos netikėtai atsiradus kliūčiai.

Draudikas kaip orientyrą nurodo vairo aukštį – jis turėtų siekti maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės.

Reikšmės turi ir transporto priemonės svoris. Didesni bei galingesni paspirtukai gali būti sunkiai valdomi net tuomet, kai jų techninės charakteristikos formaliai vis dar leidžia juos priskirti elektrinių mikrojudumo priemonių kategorijai.

Galingesnė priemonė ne visada laikoma įprastu paspirtuku

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme elektrinė mikrojudumo priemonė apibrėžiama kaip vienam žmogui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, o projektinis greitis yra ne didesnis kaip 25 km/val.

Tačiau projektinio greičio nereikėtų painioti su greičiu, kuriuo leidžiama važiuoti viešajame eisme.

Pagal KET elektrine mikrojudumo priemone galima važiuoti ne greičiau nei 20 km/val. Važiuojant šaligatviu, kelkraščiu ar pėsčiųjų ir dviračių taku pro pėsčiąjį, greitis turi būti ne didesnis kaip 7 km/val.

Jei transporto priemonės galia didesnė nei 1 kW arba jos projektinis greitis viršija 25 km/val., ji nebėra automatiškai laikoma įprasta elektrine mikrojudumo priemone.

Norint su tokia transporto priemone dalyvauti viešajame eisme, gali tekti atlikti atitikties vertinimą, ją registruoti, atlikti techninę apžiūrą, pasirūpinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Šiemet policija daugiau dėmesio skiria ir tokių galingesnių priemonių kontrolei.

Šalmas dabar privalomas visiems

Iki šių metų pradžios šalmo dėvėjimui buvo numatytos tam tikros išimtys, tačiau nuo sausio 1-osios jos nebetaikomos.

Šiuo metu šalmą važiuodamas elektrine mikrojudumo priemone privalo dėvėti kiekvienas vairuotojas. Paspirtukų nuomos paslaugas teikianti įmonė turi sudaryti galimybę klientui naudotis šalmu. Vis dėlto statistika rodo, kad vien teisės aktų pakeitimas situacijos neišsprendė.

Gegužę policija skelbė, kad per kelis pirmuosius metų mėnesius užfiksavo 1411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Iš jų net 1089 buvo susiję su šalmo nedėvėjimu.