Beveik kas ketvirtas lietuvis jau bandė narkotikų: tyrimas išryškino sparčiai augantį rodiklį

Naujausias tyrimas atskleidė kintančius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius Lietuvoje. Bendras alkoholio vartojimas mažėja, tačiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų bent kartą gyvenime jau yra išbandę beveik ketvirtadalis 15–64 metų šalies gyventojų. Tuo metu tabako gaminių vartojimas taip pat didėja.

Tyrimo išvadas laidoje aptarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė, psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė.

Alkoholio vartojimas mažėja, kitų medžiagų – auga

Pasak R. Povilanskienės, tyrimo duomenys rodo nevienodas tendencijas: dalis jų teikia optimizmo, tačiau kai kurie rezultatai signalizuoja, kad būtina imtis didesnių pastangų. Ji pažymėjo, kad alkoholio vartojimas bendroje populiacijoje mažėja.

Vis dėlto vertinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, rezultatai priklauso nuo pasirinkto rodiklio. Bent kartą gyvenime tokias medžiagas išbandžiusių žmonių dalis pastebimai išaugo. Augimas fiksuojamas ir tabako gaminių vartojimo srityje.

Rodiklis šoktelėjo nuo 14 iki 24 proc.

Didžiausias pokytis nustatytas tarp respondentų, nurodžiusių, kad narkotinių arba psichotropinių medžiagų yra vartoję bent sykį gyvenime. Ši dalis padidėjo 10 procentinių punktų – nuo 14 iki 24 proc. Anot R. Povilanskienės, tai reiškia, kad daugėja žmonių, tarp jų ir jaunų, kurie išbando įvairius narkotikus.

Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių ar per 30 dienų tokias medžiagas vartojusių asmenų rodikliai neaugo taip ryškiai. Nors tam tikras padidėjimas yra, jis nėra didelis.

R. Povilanskienė pabrėžė, kad didžioji dalis žmonių, vieną ar kelis kartus išbandžiusių narkotikus, jų vartojimo kasdienybėje netęsia. Todėl, jos vertinimu, svarbu neapsiriboti vienu išaugusiu skaičiumi ir vertinti visų rodiklių visumą.

Apklaustieji dažniausiai nurodė, kad psichoaktyviąsias medžiagas skatina pabandyti smalsumas ir noras viską išmėginti. Šis motyvas ypač dažnas tarp jaunų žmonių. Kita respondentų minima priežastis – noras atsipalaiduoti.

Priklausomybė formuojasi etapais

G. Navaitis atkreipė dėmesį, kad vienkartinis vartojimas savaime nereiškia priklausomybės, tačiau gali būti pradžia kelyje į ją. Jo teigimu, šis procesas prasideda nuo atsitiktinio vartojimo, vėliau gali atsirasti psichologinė priklausomybė, įprotis ir galiausiai fizinė priklausomybė.

Aiškindamas šią seką, psichologas pateikė kavos pavyzdį. Vaikas pirmą kartą gali paragauti kavos, tačiau ji jam nepatinka ir jis jos nebevartoja. Užaugęs žmogus gali pradėti gerti kavą su kolegomis dėl bendravimo aplinkos – tai būtų psichologinės priklausomybės elementas. Vėliau kava gali tapti įpročiu, o negalėjimas ryte funkcionuoti be jos jau būtų fizinės priklausomybės pavyzdys.

G. Navaitis pabrėžė, kad kofeinas taip pat yra psichoaktyvioji medžiaga, nors priklausomybė nuo jo paprastai nelaikoma itin grėsminga. Kitų psichotropinių medžiagų poveikis yra kur kas stipresnis ir gali sukelti daugiau problemų.

Anot jo, vieni žmonės priklausomybės keliu gali nueiti greitai ir stipriai pakenkti savo gyvenimui, o kiti, pabandę medžiagą, nusprendžia jos daugiau nevartoti. Todėl svarbu vertinti ne tik pačias medžiagas, bet ir priklausomybei linkusios asmenybės bruožus.

Psichologas taip pat paminėjo tyrimą, kuriame maždaug 500 programos „Kaip mesti rūkyti“ dalyvių buvo pasiūlyta cigaretė. Tarp atsisakiusiųjų išsiskyrė dvi grupės: vieni sakė nerūkantys, kiti akcentavo dalyvaujantys metimo rūkyti programoje ir kovojantys su rūkymu. Iš save nerūkančiais vadinusių asmenų rūkyti metė du trečdaliai, o iš kalbėjusių apie kovą su rūkymu – tik trečdalis.

G. Navaičio vertinimu, didesnis vartojusių žmonių skaičius rodo problemas, susijusias su emociniu nebrandumu, jausmų slopinimu ir noru, kad problemas spręstų kiti.

Siūlo stiprinti kontrolę ir švietimą

J. Sejonienės teigimu, jei ši tendencija išliks ir kitais metais, reikės rimtai vertinti dabartinę narkotikų politiką. Ji pažymėjo, kad šuolis yra didelis, o narkotinių medžiagų vartojimas kasmet auga.

Skirtingai nuo alkoholio ir tabako, kurių prekyba yra ribojama, narkotinės medžiagos yra nelegalios. Todėl, pasak politikės, svarbu užkirsti kelią jų patekimui į Lietuvą ir riboti galimybes įsigyti jas internetu ar tiesioginės prekybos būdu.

J. Sejonienė pabrėžė visuomenės švietimo svarbą. Jos nuomone, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento rekomendacijos dėl stiprintinų priemonių būtų reikšmingos. Kadangi narkotikų vartojimas ir taip yra nelegalus, papildomas reguliavimas įstatymais yra sudėtingas, todėl būtinos neįstatyminės priemonės: griežtesnė ir atsakingesnė politika, stipresnė kontrolė bei švietimas.