Degalų kainų mazgas Lietuvoje: R. Kuodis įvardijo, ką valdžia galėtų pakeisti

JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie galimas derybas su Iranu, „Brent“ naftos barelio kaina biržoje šiek tiek sumažėjo ir nukrito iki mažiau nei 100 dolerių. Vis dėlto degalai Lietuvoje tebėra brangūs, todėl ieškoma sprendimų, kurie galėtų sumažinti šią naštą gyventojams.

Naftos kainos kritimas neatsispindi galutiniuose produktuose

R. Kuodžio vertinimu, svarbu stebėti ne vien žalios naftos kainą, bet ir naftos perdirbėjų maržas. Pasak jo, galutinių naftos produktų kainos kilo gerokai labiau nei pati nafta, net nevertinant valstybių taikomos akcizų politikos.

Jis nurodė, kad vadinamasis „crack spread“ – rodiklis, parodantis perdirbėjų uždarbį iš naftos perdirbimo į benziną ir dyzeliną – išaugo maždaug tris ar keturis kartus. Jei įprastai jis siekdavo apie 20 dolerių už barelį, dabar svyruoja tarp 40 ir 60 dolerių.

R. Kuodis atkreipė dėmesį, kad svarstomas specialus mokestis perdirbėjams, tačiau Europoje tokie sprendimai priimami lėtai. Jo teigimu, tokioms situacijoms reikėtų būti pasirengus iš anksto, kad priemonės galėtų būti įjungtos nedelsiant.

Kol kas perdirbėjams susiklostė itin palankios sąlygos, ypač dėl sutrikusio dyzelino tiekimo, kurį lėmė Ukrainos ir Rusijos karas bei gamyklų sprogdinimai. Situaciją, anot jo, iš dalies švelnina Kinijos veiksmai: ši šalis turėjo sukaupusi dideles produktų atsargas ir jas dabar naudoja, kaip daro ir JAV.

Jeigu Kinija nebūtų pakeitusi savo elgsenos, Hormuzo sąsiaurio padėtis ir šiuo metu užsidarantis antras sąsiauris būtų sukėlę kur kas didesnį sukrėtimą. Vis dėlto rezervai nėra neriboti, todėl ilgainiui išlieka klausimas, kas nutiks jiems išsekus.

Siūlo mažinti dyzelino poreikį

R. Kuodis pabrėžė esantis sprendimų paieškos, o ne skundimosi šalininkas. Jis priminė ne vienus metus siūlęs mažinti leistiną greitį autostradose, taip reikšmingai sumažinant degalų vartojimą, taip pat daugiau sunkvežimių perkelti ant geležinkelių.

Anot jo, tokius sprendimus taiko net ir, iš pirmo žvilgsnio, mažiau išsivysčiusios šalys, tarp jų – Indija. Esminis tikslas turėtų būti kuo mažesnis dyzelino poreikis.

R. Kuodis pažymėjo, kad žmonėms reikia ne pačios energijos, o jos teikiamų rezultatų – mobilumo, šviesos ir šilumos. Šiuos poreikius galima patenkinti ir kitais būdais.

Jo vertinimu, apie alternatyvas reikėjo galvoti gerokai anksčiau – tiek dėl klimato kaitos, tiek dėl to, kad Europos Komisija netrukus gali skirti Lietuvai dideles baudas už transporto sektoriaus taršą. Tačiau politikoje, pasak jo, matoma priešinga kryptis: susisiekimo ministras siūlo didinti greitį autostradose.

R. Kuodis tokį siūlymą vertino kaip sprendimą, kuris padeda agresoriams ir kenkia Lietuvai. Jis taip pat pabrėžė, kad geležinkelių infrastruktūra ar sunkvežimių vežimas geležinkeliais savaime neatsiras – tam būtinas rimtas išankstinis pasirengimas.

Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą valdo Lenkijos Vyriausybės kontroliuojama įmonė, tačiau R. Kuodžio nuomone, atskiro Lietuvos ir Lenkijos pokalbio šiuo klausimu nereikėtų, jei būtų priimtas bendras europinis sprendimas. Jis teigė girdintis, kad toks sprendimas rengiamas, tačiau neaišku, kada jis bus pateiktas.

Dyzelino akcizas, anot R. Kuodžio, per didelis

Lietuvai planuojant didinti akcizą, R. Kuodis teigė manantis, kad dyzelino akcizo našta jau yra per didelė. Jis nurodė, kad Biudžeto ir finansų komitete pristatyta informacija parodė, kaip smarkiai Lietuvos rinka buvo atiduota Lenkijai.

Pasak jo, dar nuo pirmųjų darbo Seime dienų jis kelia klausimą, ar Lietuvos akcizų politika iš tikrųjų leidžia surinkti didžiausias įmanomas biudžeto pajamas. R. Kuodžio vertinimu, taip nėra, todėl jis renka duomenis ir Finansų ministerijos skaičiavimus.

Jo nuomone, Lietuva galėtų surinkti panašias pajamas ir kartu padėti ekonomikai, jei iš esmės perimtų Lenkijos akcizų politiką. R. Kuodis pripažino, kad jam nepatinka, kai kai kurios valstybės, ypač prieš rinkimus, savo sprendimais pritraukia paklausą iš kitų šalių.

Tačiau jei Europa nesugeba suderinti politikos nei PVM, nei akcizų srityse, Lietuva, jo manymu, turėtų susigrąžinti paklausą tiesiogiai kopijuodama kaimyninių valstybių sprendimus.

R. Kuodis tvirtino, kad biudžetas nuo to iš esmės nenukentėtų. Jo vertinimu, sumažinus akcizą ir susigrąžinus tranzitinio transporto rinką, kurią Lietuva turėjo 2024 metais ir anksčiau, padėtį būtų galima pakeisti.

Jis taip pat kritikavo 2025 metais priimtus sprendimus, kai atsirado papildomos CO₂ dedamosios, nors akcizas ir taip, jo teigimu, yra CO₂ dedamoji. R. Kuodis pažymėjo, kad dyzelinas CO₂ požiūriu yra švaresnis už benziną, todėl, jei tokia dedamoji jau būtų įvesta, ji bent jau turėjo būti taikoma benzinui.

Jo vertinimu, dyzelino apmokestinimas buvo pernelyg padidintas, todėl šiuo metu kenkiama ekonomikai, nesukuriant atitinkamos naudos.